Savo kelio ieškojimas

Nors šiandien Ž. Pavilionį galima sutikti parduotuvėje kartu su mama besirenkantį kuo formalesnį paltą ir atsisakantį mamos siūlomų ryškios spalvos drabužių, tokią reprezentatyvią aprangą politikas mėgo ne visada. Vilniuje gimęs ir augęs Ž. Pavilionis mokėsi Vilniaus Sausio 13-tosios mokykloje, kur, kaip pats pasakojo, iš pamokų bėgdavo, klausėsi roko bei metalo ir nešiojo plaukų skiauterę. Ši jo protesto forma prieš sovietinę drausmę tęsėsi tol, kol tėtis davė perskaityti knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške“. Taip meilė knygom išliko iki šiol. Nors skaitymą įvardija ir kaip savo neigiamą savybę, esą protingi žmonės nepatinka rinkėjams.

1989 m. Ž. Pavilionis įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetą, kur katedros vedėju buvo jo tėvas Rolandas Pavilionis, tuo metu jau tapęs VU prodekanu. Tačiau, anot kalbintų dėstytojų, nepaisant didelio tėvo autoriteto ir pareigų svorio, tuometinis studentas pasižymėjo ypatingu korektiškumu.

Pasak paties Ž. Pavilionio, pavardė jį varžė, todėl visada prisistatydavo tik vardu. Nors ir daug vėliau sulaukęs pakvietimo tapti Vilniaus universiteto rektoriumi, nusprendė net nekandidatuoti, kad nesektų tėvo pėdomis, visgi į prezidentus, kaip ir jo tėvas, kandidatuoja. Kita vertus, politinę kryptį pasirinko priešingą, nei tėvai – pasuko į dešinę, iki šiol yra krikščionis demokratas.

„Porą mėnesių buvau liberalu, bet man nepatiko jų egoizmas ir individualizmas, nesupratimas, kad turi veikti ne tik sau, bet ir valstybei. Tapau krikdemu, nes ten radau tą pačią liberalią laisvę tik su didesniu atsakomybės jausmu“, – pasakoja Ž. Pavilionis.

Nuosekli politinė karjera

Vėliau šios istorijos herojus žinias gilino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur įgijo magistro laipsnį. „Politikui reikia ne tik laisvai mąstyti, bet ir žinoti techniką“, – pasakoja Ž. Pavilionis. Kartu su dabartiniu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu studijavęs Ž. Pavilionis dar studijų metais įkūrė Jaunųjų Krikščionių demokratų organizaciją. R. Kuodis studijų draugą apibūdina kaip turintį aiškią tikslią viziją, morališkai ir fiziškai stiprų bei pilietišką. „Negalėčiau nieko blogo pasakyti, jis prisiimdavo papildomų veiklų, net važiavo savanoriauti į Ameriką, aktyviai dalyvavo ir seminarų diskusijose“, – pažymi R. Kuodis.

Kadangi paskaitos vykdavo ketvirtadienį ir penktadienį vakarais bei šeštadieniais, tai sudarė puikias sąlygas studijas TSPMI derinti su kitomis studijomis ar darbu. „Nors tam reikėjo dar daugiau motyvacijos“, pabrėžia kitas Ž. Pavilionio bendrakursis, dabartinis AB „Klaipėdos nafta“ valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius. Pastarasis savo kurso draugą apibūdina kaip žingeidų, efektyvų, konkretų, tačiau ir tiesmuką, kas gali kitiems pasirodyti ir kaip neigiama savybė.

„Kadangi tuo metu Lietuvos diplomatinė tarnyba dar tik kūrėsi, dauguma kursiokų ėjo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, tarp jų ir Žygimantas“, – prisiminė R. Kuodis. Pirmais metais Ž. Pavilionis dirbo kaip Vakarų Europos šalių skyriaus trečiasis sekretorius, tuomet politikos direktoriaus padėjėju, po to perėjo į Europos integracijos departamentą.

Tuo metu Užsienio reikalų ministru buvęs Povilas Gylys Ž. Pavilionio neįsiminė: „Jis buvo tiesiog eilinis darbuotojas iš kelių šimtų. Vykdė savo užduotis ir tiek. Kartais prasilenkdavome koridoriuose ar tiesiog kokio klausimo yra tekę paklausti“, – pasakojo P. Gylys.

Visgi po daugiau nei 10 metų darbo Užsienio reikalų ministerijoje nuolat kylant karjeros laiptais ir darbo Briuselyje, 2010 metais Ž. Pavilionis tapo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose, o po metų ir Meksikoje. Tai primenantis JAV ir Lietuvos vėliavų ženkliukas puošia jo švarko atlapą ir šiandien.

Katalikas, kovojantis prieš Kremlių

Žygimanto Pavilionio rinkimų kampanijoje į Seimą savanoriavęs TSPMI studentas Paulius Ratkevičius politiką įvardina diplomatišku, galinčiu daryti kelis darbus vienu metu bei ypatingai gerbiančiu kitus žmones. „Jis dvelkia amerikietiška dvasia, noru skatinti amerikietišką pilietiškumą ir ten esančias geras praktikas perkelti čia“, – sako P. Ratkevičius.

Ant piniginės užklijuotas Šv. Marijos atvaizdas išduoda katalikybės svarbą. „Tėvai nebuvo tikintys. Pats aštuoniolikos nuėjau pasikrikštyti sąmoningai“, – pasakoja Ž. Pavilionis. Jį sužavėjo krikščioniškos vertybės: pagarba žmogaus orumui, solidarumas, bendrasis gėris, ko pasak politiko, Lietuvoje trūksta.

Stebint Ž. Pavilionio šiuo metu vykdomus darbus, išryškėja dvi kryptys – tai judėjimas prieš Kremliaus įtaką bei dvigubos pilietybės įteisinimo siekis. Tai pats Žygimantas vadina Pasaulio Lietuvos kūrimu: „Be išvažiavusių lietuvių mes nepakeisime mūsų politikos elito, verslo, neatkursime regionų“. Anot Ž. Pavilionio, dviguba pilietybė galėtų pritraukti naujų verslo investicijų, kurių taip vis prašo Lietuvos miestų merai.

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška pasidalino, kad ir pats, iš pradžių, turėjo skepticizmo dėl dvigubos pilietybės, bet būtent Ž. Pavilionis jį įtikino. Užtikrinai kalbantis Ž. Pavilionis sau rūpimais klausimais gali pažerti šimtus argumentų, o būtent Vokietiją įvardina Lietuvai svarbiausia sąjungininke. Tai galima matyti ir iš beveik kiekvienoje Lietuvos-Vokietijos Facebook puslapio nuotraukoje figūruojančios Ž. Pavilionio figūros.

Daugybėje veiksnių Ž. Pavilionis įžvelgia Kremliaus įtaką. Jis drąsiai puola konkurentus, sakydamas, kad jie dirba Rusijai. Kaip pats pasakoja, dar būdamas ambasadoriumi drąsiai kritikavo ir B. Obamos dialogą su Rusija, dėl ko dažnai pažeisdavo diplomato etiketą.

Visgi 2015 metais už tokius veiksmus buvo apdovanotas TSPMI, kaip Lietuvos valstybės kūrimui nusipelnęs asmuo. Tuomet apdovanojimo Komisijos narys docentas Tomas Janeliūnas sakė: „Nuosekliai ir suprantamai skleisdamas Lietuvos poziciją Rusijos agresyvios ekspansijos atžvilgiu, Ž. Pavilionis kūrė ir stiprino Lietuvos vertybinę tapatybę, demonstruodamas, kad Lietuva tarptautinėje erdvėje visuomet kovos už laisvę, žmonių orumą, priešinsis agresijai ir tarptautinės teisės laužymui.“

Koks būtų Prezidentas Lietuvai?

Šiuo metu Ž. Pavilionis mokosi vokiečių kalbos, tai jau septinta kalba, kurios panoro pramokti. Jis gali pasigirti rusų, anglų, italų, prancūzų, ispanų ir šiek tiek lenkų kalbos žiniomis. Būtent puikią politiko anglų kalbą įvardija Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms Jūratė Novagrockienė. Akademijoje Ž. Pavilionis metus dėstė Lietuvos užsienio politiką anglų kalba.

Nebijantis sakyti tiesos, kovoti už savo valstybę ir siekiantis idealumo. Toks, anot Ž. Pavilionio, turėtų būti Lietuvos Prezidentas. Jis palaiko griežtus D. Grybauskaitės pasisakymus prieš Rusiją. Su dabartine šalies Prezidente jį sieja ir pomėgis kovos menams. Ž. Pavilionis jau daug metų užsiima tekvondo.

Dešimtmetį su Ž. Pavilioniu bendraujantis bendrapartietis Laurynas Kasčiūnas pasakoja, kad stipriausioji Ž. Pavilionio pusė užsienio politikos išmanymas. Susipažinę bendraudami darbo klausimais, šiandien šalia sėdi posėdžių salėje, rengia bendrus pranešimus. Anot L. Kasčiūno, jie ypatingai gerai sutaria geopolitiniais klausimais – abu yra už Transatlantinius santykius, bet griežtai pasisako prieš santykius su Rusija. Taip pat pažymi, kad yra už tradicinę šeimą. Nuomonės išsiskiria asmenvardžių rašybos bei dvigubos pilietybės klausimais. Kalbėdamas apie galimas silpnybes Žygimantui Pavilioniui tampant prezidentu, L. Kasčiūnas pažymi aktyvios politikos patirties trūkumą: „Diplomato darbas skiriasi nuo politiko. Prezidentui reikia daug jėgų sugebėti atsilaikyti spaudimui bendraujant su skirtingomis interesų grupėmis.“

Apie sunkumus aktyvioje politikoje užsimena ir Raimondas Kuodis. „Jam būdingas spirgėjimas, nenusėdėjimas vietoje viską greitai vykdyti. Bet tai būdinga šiuo metu daugumai Seimo narių. Juk dažnai prieš registruojant projektą reiktų gilesnių analizių ir konsultacijų. O jie žaidžia registraciją, kas greičiau projektą užregistruos“, – apibendrina R. Kuodis.

Susiję