Politinė karjera prasidėjo su R. Paksu

R. Dargio biografija marga – buvusių tremtinių sūnus, kuris gimė Irkutsko srityje, užaugo Mažeikiuose. Tėvų praeitis nesutrukdė studijuoti universitete, o Lietuvai tapus nepriklausoma, jis įkūrė savo verslą.

Peržiūrėjus verslininko biografiją, susidaro įspūdis, jog tai – lyderio charakterį turinti, savo tikslų siekianti asmenybė, kuri visada užėmė vadovaujančias pareigas versle. Politikoje R. Dargis taip pat spėjo apšilti kojas. Jau 1999-aisiais jis buvo tuomečio ministro pirmininko Rolando Pakso neatlygintinas patarėjas komunalinio ūkio klausimais.

Kaip teigia buvęs premjeras, jis nusprendė pasikviesti R. Dargį būti patarėju, nes jie abu prieš politines karjeras sukosi statybų versle, todėl R. Paksas matė, kokiomis savybėmis verslininkas pasižymi darbe, ir jos paskatino verslininką pakviesti į savo komandą.

2000-aisias R. Dargis toliau tęsė kelionę su R. Paksu, kuris tapo ministru pirmininku. Premjeras savo buvusį neatlygintiną patarėją ir draugą pavertė Vyriausybės kancleriu.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos primininkas Gediminas Kirkilas prisimena, kad R. Pakso Vyriausybė buvo pasmerkta sugriūti. Politikas išskiria, kad verslininko buvimas anuometinėje Vyriausybėje kaip tik padėjo ilgiau jai išsilaikyti, nes kancleriu R. Dargiu politikai pasitikėjo.

Abu politikai sutinka, kad R. Dargis visada į politinį lauką žvelgė plačiau. R. Paksas pažymi, jog R. Dargis į pasaulį žiūrėjo kompleksiškai. Jau būdamas kancleriu, jis domėjosi įvairiomis politinėmis sritimis. Su tuo sutinka ir G. Kirkilas, kuris teigia, jog verslininkas, būdamas jo neatlygintinas patarėjas, kalbėjo ne tik apie sritis tokias kaip verslas, statyba, infrastruktūra, tačiau didelį dėmesį skyrė ir demografiniams rodikliams, kurie yra kompleksinė visų sričių dalis.

„Aš manau, kad buvo nemažai R. Dargio patarimų, kurie buvo įgyvendinti bent iš dalies. Jis dažnai pabrėžė, jog reikia įsileisti darbo jėgą iš Rytų partnerystės šalių, tai dabar ir daroma“, – sako G. Kirkilas, kuris dar ir dabar retkarčiais su buvusiu patarėju susitinka teniso korte.

Nenorėjo girdėti kritikos

Tiesa, ne visi R. Dargio siūlymus ir mintis vertina teigiamai. LPK 2016-aisiais parengė siūlymus Vyriausybei, kuriuos ji turėtų įgyvendinti, kad padidėtų Lietuvos ekonomikos konkurencingumas. Pirmajame punkte buvo rašoma, kad Lietuvai reikalinga švietimo reforma.

LPK prezidentas nevengia pats pasisakyti švietimo temomis, tačiau, kaip pastebi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša, jis neturi kompetencijos vertinti švietimo sistemą.

Paskutiniame R. Dargio komentare, kuris paskelbtas Delfi.lt, teigiama, kad dabartinė švietimo sistema vaikams suteikia tik žinias ir jiems reikia daug kitų dalykų, kurių švietimo sistema nesuteikia, tačiau su tokia nuomone R. Norvaiša nesutinka.

„Mūsų švietimas slysta paviršiumi, žinios tapatinamos su faktais ir informacija. Žiniomis yra tarpusavyje susijusi sąvokų struktūra, kurios pagrindu turėtų formuotis vaiko pasaulėžiūra, vertybės, mąstymas, kūrybiškumas. Man savo darbe tenka kasdien bendrauti su vakarykščiais moksleiviais ir įsitikinti tokios žinių struktūros nebuvimu“, – piktinasi profesorius.

R. Norvaiša prisimena, kad R. Dargis buvo vienas iš tų, kurie prisidėjo prie privalomo matematikos brandos egzamino įvedimo nekeičiant matematikos mokymo kokybės.

„Rašiau R. Dargiui, kad be mokymo kokybės gerinimo privalomas egzaminas tik dar labiau gilins mūsų švietimo problemas. Taip ir yra. Vaikai „mokosi“ tik egzaminams. Pats verslininkas į mano laišką niekaip nereagavo“, – prisimena profesorius.

 „Atsisuko veidu į jūrą“?

„Atsisukit veidu į jūrą“, – tikriausiai žymiausia citata iš Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Madagaskaras“. Ją kaip užsuktas kartojo idealistas Kazimieras Pokštas. Šią citatą galime pritaikyti ir R. Dargiui, kuris, 2012-aisiais tapęs LPK prezidentu, pakeitė jos kryptį iš bendravimo su Rytų šalių verslininkais į bendravimą su Vakarų verslininkais. Tai pastebi socdarbietis G. Kirkilas.

„Mūsų ankstesnė verslo karta menkokai bendravo su užsieniu. Lig tol konfederacijai vadovavęs Bronislovas Lubys buvo linkęs bendrauti su Rytų partneriais. Robertas priešingai, jis yra vakarietiškas žmogus, kuris supranta Rytus“, – pastebi jis.

Tuo tarpu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas, kuris LPK dirbo kartu su B. Lubiu ir R. Dargiu, yra kitos nuomonės. Jis teigia, kad dabar tiesiog yra kita situacija nei vadovaujant R. Dargio pirmtakui, nes tada nebuvo tiek daug konfliktų su Rytais. B. Lubio vadovavimo metu buvo stengiamasi po lygiai dėmesio skirti Rytams ir Vakarams. Taip pat buvo vykdomos verslo misijos, kurių metų užmezgami kontaktai su kitomis šalimis, dabar tokių misijų ženkliai mažiau.

„Vakarams galbūt skiriamas beveik visas dėmesys, tačiau taip yra ir dėl politinės situacijos. Reikia pamatuoti ir tai, kad tas dėmesys nesudaro nė penkių procentų to, kiek jo skirdavo B. Lubys“, – pabrėžia S. Besagirskas.

Jis sako galintis palyginti abiejų LPK prezidentų veiklą. Jo teigimu, B. Lubio veikla turėjo du svarbius aspektus – teisėtu būdu verslo naudai pakeisti teisės aktai ir lobizmas. R. Dargio valdomo LKP kryptis linksta į viešuosius ryšius, o ne verslo ryšių mezgimą.

Tenka paminėti ir tai, kad R. Dargiui tapus LPK prezidentu didžioji dalis darbuotojų konfederacijoje paliko savo darbo vietas, tarp jų ir S. Besagirskas, ir išėjo į VPVA ar kitur. Jie tai aiškina pasikeitusia vidine atmosfera.

„Aš galbūt esu seno sukirpimo žmogus. Mūsų asociacija grįžo prie to, kad ji turi neprašyti narių pinigų, o turi pati sugebėti užsidirbti ir narių problemos turi būti sprendžiamos. Mes darome tai, ką anksčiau darė LPK, o dabar nežinau, kas teisus šiuo atveju – jie ar mes“, – sako S. Besagirskas.

Prezidentu būti dar anksti?

Kalbinti politikai pripažįsta, kad R. Dargis turi lyderiui ir politikui reikalingas savybių. R. Paksas sako, kad tos savybės yra didžiulė kompetencija, naujovių nebijojimas, kuris lemia „Eikos“ buvimą žingsniu priekyje. Dar gebėjimas susitarti su žmonėmis, o jei nepasiseka susitarti, sugebėjimas įtikinti. „Socdarbiečių“ lyderis, kurio neatlygintinu patarėju buvo R. Dargis, išskiria jo charizmatiškumą bei sugebėjimą lengvai užmegzti kontaktus.

„Tokios savybės imponuoja ir Lietuvai reikia tokių žmonių, ypač politikai“, – sako R. Paksas.

Psichologas Gintautas Valickas pastebi, kad pastaruoju metu rinkimai Lietuvoje ir pasaulyje yra sunkiai nuspėjami. Dažnai net psichologinės prognozės neišsipildo.

„Tyrimų nėra, todėl sunku pasakyti, už ką mūsų visuomenė balsuotų artėjančiuose Prezidento rinkimuose“, – sako jis.

Politologas Kęstutis Girnius taip pat sutinka, kad sunku numanyti, kokio lyderio ieško visuomenė, tačiau galima išskirti šias reikalingas savybes, tai – ryžtas, nepriklausomumas. Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra puikus tokių savybių rinkinys. Tačiau politologas pažymi, kad norint laimėti Prezidento rinkimus, šių savybių negana: „turi turėti arba kažkokios partijos užnugarį, arba būti viešoji asmenybė“.

Kalbinti politikai sutinka, kad R. Dargis turi visas savybes, kurios gali leisti tapti prezidentu ar miesto meru, apie tokią galimybę vis dažniau užsimenama žiniasklaidoje, tačiau galbūt tai jam daryti dar per anksti.

R. Paksas teigia, kad užimant aukštas pareigas reikia pasiruošti atremti daug smūgių. Jei tam nesi pasiruošęs, geriau ten ir neiti. G. Kirkilas pastebi, jog R. Dargis – dar pakankamai jaunas, todėl nedalyvavimo šiuose rinkimuose nesureikšmina ir primena, jog jis tikrai dar turės galimybę dalyvauti ir kituose rinkimuose.

K. Girnius pateikia šiek tiek kitokią nuomonę, kodėl R. Dargis galėjo pasirinkti neiti į rinkimus. Tai – tikimybė laimėti.

„Aš taip spėčiau, kad jis apskaičiavo, kad galimybės laimėti labai mažos ir, neturint jokios politinės partijos paramos, visa ta akcija ir darbas, įdėtas į rinkimus, būtų bergždžias. Manau, jeigu jis būtų matęs realią galimybę laimėti, tai būtų kandidatavęs“, – sako politologas.

---

– Kiek darbas Vyriausybėje buvo naudinga patirtis?

Tada, kai esi pats įmetamas į tokią mėsmalę, tai tie metai atstoja penkis metus universiteto. Reikia dirbi po 14-16 valandų per parą, tačiau ten gali pamatyti visus valstybinius mechanizmus, kaip veikia jėgos, kaip priiminėjami įstatymai. Tai yra tokia mokykla, kokią palinkėčiau patirti kiekvienam. Politiniame lygmenyje mano darbe buvo labai svarbūs derinimai, nes reikėjo derinti kai kuriuos klausimus ne tik su koalicijos partneriais, bet ir opozicija. Tai buvo didžiulė mokykla, kuri gyvenime man labai padėjo.

– Kaip pasikeitė jūsų valdomos LPK kryptis?

Aš manau, kad iki tol pramonininkai turėjo vieną kryptį. Galima galbūt sakyti, kad jie dirbo dėl verslo interesų. Man atrodo, kad su mano atėjimu, pramonininkai pradėjo rūpintis ne tik savo reikalais, bet ir opiomis valstybės problemomis. Jie ėmė dėlioti verslo matymą dėl švietimo, dėl medicinos ir taip toliau. Mes esame aktyvūs tame lauke, kuris svarbus valstybės ateičiai.

– Kiek LPK administracijos darbuotojų išėjo, kurie buvo nepatenkinti pokyčiais?

Gal ne kiek išėjo nepatenkintų, kiek mes paprašėme jų išeiti. Radome labai negerų dalykų. Galbūt per savo užimtumą B. Lubys ne viską pastebėjo.

– Kaip turėtų būti keičiama švietimo sistema?

Aš nesu susipažinęs su įvairių šalių švietimo sistemomis. Mes apgraibomis esame susipažinę su kaimynų, skandinavų švietimo sistemomis. Mes galime remtis tik tam tikru ekspertiniu lygiu. Reikia suprasti, kad mes gyvename pokyčių laikotarpyje ir anksčiau atrodžiusios geromis programos dabar yra priverstos keistis. Su švietimo ministre esu kalbėjęs apie mokytojų ruošimo pakeitimus. Reikia, kad mokytojai kitaip būtų ugdomi, nes keičiasi jų vieta mokymosi procese. Mes diskutavome, kaip turėtų keistis mokytojų ugdymas, kas juos turėtų mokyti, kaip mokytojus perkvalifikuoti. Ir diskusijų laukas yra labai platus, ką turėtų sugebėti vaikas, išėjęs iš mokyklos. Tai labai plati tema. Jei mes nerasime atsakymo į švietimo temą, mes nerasime valstybės ateities.

– Ilgą laiką viešojoje erdvėje buvote įvardijamas kaip galimas kandidatas į  prezidentus. Kiek rimtai svarstėte šią galimybę?

Idėja eiti į prezidento rinkimus buvo, tačiau reikia neatitrūkti nuo realybės ir žiūrėti, kas vyksta aplinkui.

Aš nemažai laiko skyriau, važinėjau po regionus ir analizavome visuomenės brandą ir supratimą, kas čia vyksta. Ir reikia suprasti, kad šiandien nėra dėkinga pozicija man daryti tokius žingsnius.

Visų pirmą, požiūris žmonėse į verslą susiformavo ir suformuotas toks, kad verslu žmonės nepasitiki.

Kitas dalykas, kad nemaža dalis visuomenės, pagal mūsų išsivystymo lygį, dar kol kas tiki gelbėtojais, ir nemažai tokių yra. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė žmonių tiki teisinga valdžia, kad parlamentas, prezidentas juos išgelbės ir sutvarkys. Jie vis tikisi, kad jei su šiuo asmeniu nepavyko, gal su kitu pavyks. Tai rodo, kaip giliai mūsų sąmonėje mes netikime patys savimi.

Aš esu iš tų žmonių, kuris negelbės kito, bet eis į priekį ir jis tik nori traukt žmones prie savęs, kartu su jais eit ir atidaryti jų kūrybines galias, atidaryti jų gebėjimus padaryti kažką gero sau, savo šeimai. Vėliau bendruomenei ir su tokiais žmonėmis gali kažką sukurti.

Kai aš pamačiau, kad didžioji visuomenės dalis pasąmonėje tebelaukia, kad kažkas atsakingas už jo ateitį, o ne jis pats. Mano paties savivertė yra normali ir aš gerai jaučiuosi. Aš džiaugiuosi savo gyvenimu, hobiais, kelionėm ir man viskas yra subalansuota. Gali dirbti, jei matai rezultatą.

– Po to kai pareiškėte atsisakąs dalyvauti prezidento rinkimuose, pasklido kalbų, esą ketinate kandidatuoti į sostinės merus. Ar tikrai turite tokių ketinimų?

Absoliučiai negali būti nė svarstymų. Aš net pagal savo veiklos pobūdį negaliu eiti į Vilniaus mero rinkimus, nes mano didžioji dalis verslo yra sostinėje. Aš galėčiau eiti į mero rinkimus tik tada, jei parduočiau savo verslą, bet aš neketinu to daryti.

– Matau, kad šio interviu metu jūsų marškiniuose – inkarų formos sąsagos, dažnai pasakojate, kaip jums patinka buriuoti. Kokia jūra jums labiausiai patinka?

Aš mažai tikiu, kad yra tokių fanatikų, kurie mėgsta audringas jūras. Mes norime išvengti didelių bangų, nes jos yra neprognozuojamos. Net būriavimo vadovėlyje parašyta, kad sudėtingomis sąlygomis reikia neplaukti. Mūsų tikslas yra saugiai nuplaukti iš vieno uosto į kitą ir nugabenti keleivius. Aš mėgstu, kai būna vėjas, tačiau audrų visada stengiuosi išvengti.

Susiję