Ar miesto ūkvedys V. Matijošaitis sugebėtų valdyti šalį?
Sociologinėse nuomonių apklausose apie galimus pretendentus į Lietuvos prezidento postą Kauno meras Visvaldas Matijošaitis užima aukštas pozicijas, tačiau, ar miesto ūkvedys sugebėtų valdyti šalį ir atstovauti Lietuvai užsienyje?
Nors Kauno meras vis dar neatskleidžia, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, kalbintų politologų teigimu, V. Matijošaitis socialinėse apklausose užima lyderiaujančias pozicijas dėl savo populiarumo ir susikurtos teigiamos reputacijos.
Neturi politinio darbo patirties?
V. Matijošaitis į politiką pasuko 2010 metais, kaip yra minėjęs, viena iš priežasčių – tragiška Kauno gatvių situacija. Duobėtos gatvės erzino, o ypač – kai reikėdavo vežti iš užsienio šalių atvykusius verslo partnerius, duobes tekdavo apvažinėti lankstais.
Tuometinis Kauno meras problemos neišsprendė, todėl V. Matijošaitis ėmėsi iniciatyvos. 2011 m. įkūrė visuomeninę organizaciją „Vieningas Kaunas“ ir tapo Kauno miesto tarybos nariu. 2015 m. žengė dar didesnį žingsnį į politiką ir tapo Kauno meru.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas sukauptą V. Matijošaičio politinę patirtį vertina kaip nepakankamą galimam prezidentui.
„V. Matijošaitis neturi pakankamai politinės patirties užimti valstybės vadovo pareigas. Jis turi patirties būtent versle, investicijų pritraukimo ir kūrimo srityse”, – teigė B. Ivanovas.
Panašiai kalbėjo ir Kauno Technologijų universiteto (KTU) socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
„Jeigu mes kalbame apie klasikinę užsienio politiką, vadinamąją high politics (liet. aukštoji politika), joje tikrai nėra indėlio, bet iš kitos pusės, jeigu į užsienio politiką žiūrime per ekonominę prizmę, tuomet, taip, potencialus indėlis yra. V. Matijošaitis atstovavo savo įmonę, sėkmingai veikė užsienyje, vykdė verslą Lietuvoje ir kitur. Patirties sukaupta būtent ekonominėje srityje, bet žiūrint apskritai, kredencialai yra pakankamai seklūs”, – kalbėjo politologas.
Politologams pritarė ir VDU Politikos mokslų bakalaurantė Indrė Urbutytė.
„V. Matijošaitis ne viename interviu minėjo, kad jam labiau rūpi Lietuvos vidaus politika, o ne užsienio. Dėl šios priežasties jam būtų sudėtinga vadovauti šaliai, kuri daug dėmesio skiria išorės veiksmams. Jam tiesiog būtų sunku atstovauti Lietuvai europiniu ir pasauliniu mastu”, – komentavo I. Urbutytė.
Nuo milicininko iki miesto mero
Dabartinis laikinosios sostinės meras gimė ir augo Kaune, kur 1976 m. baigė Kauno Šančių vidurinę mokyklą. Vėliau mokslus tęsė Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mechanikos fakultete, kuriame įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Ilgus metus dirbo Kauno miesto Santakos VRS, tačiau atkūrus nepriklausomybę paliko darbą tuometinėje milicijoje ir 1991 m. pradėjo savo verslą – įkūrė „Vičiūnų“ įmonių grupę.
Kuomet 2011–2015 m. V. Matijošaitis buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, kartu su juo savivaldybėje dirbo Aušrys Kriščiūnas. Tuo metu partijos „Naujoji Lietuva” narys, Kultūros ir meno komiteto pirmininkas. Pašnekovas V. Matijošaitį prisimena kaip ne itin dažną posėdžių lankytoją.
„Sėdėjome netoliese, tiksliau, jie prieš mane. V. Matijošaitis posėdžiuose lankydavosi ne ypač pareigingai, labai smarkiai nesireikšdavo, visą darbą patikėdavo klapčiukams. Jie ardavo”, – teigė A. Kriščiūnas, patikslindamas, kad klapčiukus jis vadina visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“ narius.
Iki 2015 m. V. Matijošaitis buvo „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, tačiau tapęs meru savo darbo vietą užleido sūnums – Šarūnui ir Dainiui. A. Krikščiūnas pridūrė, jog tai, kad V. Matijošaitis tapo miesto meru, jam nebuvo netikėta.
„Kai mesti tokie milijonai į reklamą ir įvaizdį, tai net ir aklą vienakoję „papūgą“ išrinktų meru. O vis per kvailą rinkimų įstatymo pakeitimą – kai visuomeniniai komitetai gavo nežabotas teises lyginant su partijomis“, – komentavo buvęs tarybos narys.
Remiantis Valstybinės Rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje pateikta 2015 m. Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ politinės kampanijos finansavimo ataskaita, politinės kampanijos išlaidos siekė kiek daugiau nei 223 tūkstančius eurų (maždaug 770 tūkstančius litų). Tai, kad tokią sumą nurodė pats rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“, patvirtino ir VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį į 2015 m. liepos mėnesį priimtą VRK sprendimą, kuris teigia, kad visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, nes keliuose 2014 m. spalio – gruodžio mėnesiais ir 2015 m. kovo mėnesį paskelbtuose straipsniuose buvo paslėpta politinė reklama.
Telefonu susiekus su pačiu Kauno meru, šis bendrauti nepanoro, o į nusiustą laišką su klausimais V. Matijošaičio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius brūkštelėjo trumpai: „Atleiskite, bet dėl didelio užimtumo meras neturės galimybės atsakyti į Jūsų klausimus“.
Geresnis – meras ar prezidentas?
Pats V. Matijošaitis Kauno miesto mero poste skaičiuoja ketvirtus metus. Per tą laiką labiausiai viešojoje erdvėje eksponuoti darbai – Kauno gatvių sutvarkymas, pastatų restauravimas, parkų atnaujinimai, pradėta Kauno Laisvės alėjos renovacija. Tiesa, žiniasklaidoje galima rasti ir kritikos bei kauniečių nepasitenkinimo miesto valdžia.
A. Kriščiūnas paklaustas, kaip šiuo metu patys kauniečiai vertina dabartinį merą atsakė, jog: „tūpi žmonės ploja katučių. Jiems svarbus „aksfaltas”. Nerūpi paveldas, tai, kad vyksta masinės statybos ankščiau draustose vietose, uždarinėjamos kultūros įstaigos. Bet pamažu liaudis „čiuchinasi”.
Politologas A. Lašas atkreipia dėmesį, kad V. Matijošaitis labiau susitelkęs į miesto ūkinių klausimų sprendimus, todėl, jo nuomone, mero pareigos tinka labiau nei galimo prezidento.
„Apskritai, manau, kad V. Matijošaitis daug geresnis meras nei būtų prezidentas. Jis tiesiog ne tokio sukirpimo žmogus. Jeigu taptų prezidentu, manau, didelį dėmesį skirtų vidaus, o ne užsienio politikai. Kažkuria prasme tai būtų šiek tiek panašu į D. Grybauskaitės vykdomą politiką, nes ji nemažą dėmesį skiria vidaus politikai, jei palygintume, pavyzdžiui, su V. Adamkumi. Manau, šiuo atveju būtų dar ryškesnė vidaus politikos dedamoji”, – sakė A. Lašas.
Tai, kad darbo reikalais Kauno meras į užsienį keliauja retai, rodo Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje patalpintos ataskaitos iš tarybų narių komandiruočių užsienyje. Remiantis jomis, per visą mero kadenciją V. Matijošaitis buvo išvykęs į devynias komandiruotes.
Pirmaisiais mero darbo metais V. Matijošaitis lankėsi Latvijoje ir Prancūzijoje. 2016 m. darbo klausimais vyko į Rusiją ir Norvegiją. Pernai apsilankė Danijoje, Maltoje, Kopenhagoje, Londone, Lenkijoje, Italijoje. Šiais metais Kauno meras į tarnybinę komandiruotę užsienyje vyko vieną kartą – gegužės mėnesį keliavo į Ukrainą apžiūrėti ten liejamos Vyčio skulptūros „Laisvės karys”.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir Mero pavaduotojas Simonas Kairys, kuris su V. Matijošaičiu per visą kadenciją į tarnybines užsienio komandiruotes kartu keliavo du kartus, teigė, kad meras didesnį dėmesį skiria miesto ūkio reikalams.
„O kodėl miesto vadovai visada turi keliauti kartu? Dažniausiai mano misija yra vykti ten, kur negali meras. Jis yra kitokio profilio politikas. Gal jo kompetencija didesnė miesto ūkio tvarkymo reikaluose, aš daugiau domiuosi tarptautine politika, todėl dažniausiai, kai meras nevyksta, vykstu aš”, – kalbėjo S. Kairys, pridurdamas, kad tai, jog meras keliauja retai, yra mero pasirinkimas.
V. Matijošaitis nenori būti prezidentu?
Visuomenėje netylant kalboms ar V. Matijošaitis sieks prezidento posto, kalbintiems politologams kyla abejonių, ar Kauno meras to tikrai nori. A. Lašas pažymi, kad V. Matijošaitis retai viešai diskutuoja užsienio politikos klausimais.
„Man kyla klausimas, ar apskritai V. Matijošaičiui tai yra įdomu. Kartais jis kalba, kad galbūt jau ir nenorėtų tęsti mero pareigų. Nežinau, ar čia imponuoja tam tikri antpečiai, ar iš tiesų V. Matijošaičiui yra labai įdomi užsienio politika. Aš iš jo nesu girdėjęs, kad jis kalbėtų, diskutuotų, reflektuotų apie užsienio politikos klausimus, todėl iškyla klausimas, kodėl reikia į tuos prezidentus? Žmogui tai turėtų būti natūraliai įdomu, jis turėtų būti įsijungęs į tuos procesus, tuomet suprantama, kodėl žmogus nori užimti šitą postą. O jeigu tiesiog taip dėl antpečių, nežinau, ar čia yra didelė prasmė”, – kalbėjo A. Lašas
B. Ivanovas taip pat kelia klausimą, ar V. Matijošaičiui prezidento pareigos būtų įdomios.
„Aš turiu labai rimtų abejonių, ar V. Matijošaitis tikrai nori eiti į prezidentus. Na, nebent trokšta šlovės, bet aš labai abejočiau, ar jam to reikia, nes jis praktiškai pasiekė, ko norėjo ir puikiai žino, kad gali ir taip pasiekti, tik ar to reikia? A. Brazausko liūdna patirtis rodo, kad prezidento kėdėje žmogus tiesiog miegojo, o premjero poste veikla atsigavo. V. Matijošaitis veiklus žmogus, nežinau, ar jam patiktų kabinti ordinus, vaikščioti po susitikimus ir tuščiai kalbėti”, – teigė B. Ivanovas.
I. Urbutytė kalbėjo, kad visgi jei V. Matijošaitis nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose, jis galėtų laimėti.
„Remiantis jo populiarumu Kauno mieste, manau, kad laimėti šansai labai realūs, nors šiam asmeniui politinės patirties iš dalies trūksta”, – tikino ji.