Lietuvos skautai švenčia savo judėjimo šimtmetį

Šiemet Lietuvoje skautų dainos aidės kaip niekad garsiai – 2018-aisiais lietuviškoji skautija mini šimtmetį. Per visą šalį nuvilnys šimtmečio minėjimo renginių banga, kuri zenitą pasieks vasarą – liepos 14 – 22 dienomis Rumšiškėse vyks Tautinė stovykla „Laužų karta“, susiesianti Lietuvos ir užsienio skautus glaudžia tarptautine draugyste. 2018-uosiuos LR Seimas yra paskelbęs Lietuvos skautų judėjimo metais.

Skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powell‘io dienos minėjimas Kaune. Vainiaus Mirskio nuotr.Skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powell‘io dienos minėjimas Kaune. Vainiaus Mirskio nuotr.

1918-aisiais, tais pačiais metais, kuriais buvo atkurta Lietuvos valstybė, įkurta skautų organizacija užaugino ne vieną sąmoningų, pilietiškų ir atsakingų žmonių kartą, besivadovaujančia skautų įkūrėjų R.B. Powell‘io mintimi, jog „pats tikriausias kelias į laimę yra nešti laimę kitiems žmonėms.“

100-mečio proga – išskirtinė veiklų paletė

Pasirengimas skautų judėjimo šimtmečio minėjimui vyko ne vienerius metus. „Kai iki šimtmečio dar buvo likę daugiau nei metai, visų Lietuvos skautiškų organizacijų atstovai rinkosi į kūrybines dirbtuves, kad nutartų, kokie 100-mečio renginiai būtų patys įdomiausi, iškalbingiausi, reikalingiausi“, – tvirtina  skautybės šimtmečio veiklų koordinatorė Benita Mincevičiūtė. 2016 m. rugsėjį Vyriausybė kartu su skautais patvirtino priemonių planą, kuris, minint Lietuvos skautų judėjimo metus, yra sėkmingai įgyvendinamas.

Prie kiekvienos veiklos finansiškai ir kitais būdais yra įsipareigojusios prisidėti tam tikros institucijos. Jubiliejinius metus pradėjęs nacionalinis patriotinis skautų dainų konkursas ,,Gražių dainelių daug girdėjau“, rengiamas skauto Felikso Šakalio atminimui, buvo remiamas Švietimo ir Mokslo ministerijos, kuri, neformalaus švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Šimaičio teigimu, finansiškai žada prisidėti ir prie kitų renginių. Muzikalia gaida prasidėjęs 100-mečio minėjimo veiklų maratonas bus pratęsiamas balandžio 21 d. Vilniuje vyksiančia skautų pavasario švente „Jurginės Vilniaus miestui“. Prie šventės, į kurią, minint Lietuvos skautų globėjo Šv. Jurgio gimimo dieną, susirinks skautai iš visos Lietuvos, prisideda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė. Veiklas remia ir Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Kultūros ministerija, kuri, anot Birutės Kazlauskienės, Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistės, skyrė dalinį finansavimą skautų dainų kompaktinio disko „Skautų dainos Šimtmečiui“ leidybai.

Kauno krašto Stasio Jameikio skautų vyčių draugovė ,,Gražių dainelių daug girdėjau 2018“ konkurse. Vainiaus Mirskio nuotr.
Kauno krašto Stasio Jameikio skautų vyčių draugovė ,,Gražių dainelių daug girdėjau 2018“ konkurse. Vainiaus Mirskio nuotr.

Skautų judėjimo metų veiklos tuo nesibaigs – rugsėjį į Vilnių vėl sukvies skautai akademikai, kurie nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengs konferenciją. Metus vainikuos paroda „Lietuvos skautų judėjimui 100 metų“, žyminti visą šimtmetį kas dešimtmetį.

Šimtmečio minėjimo renginiai vyksta ne tik Lietuvoje. Kadangi pastaruosius keletą metų buvo aktyviai bendradarbiauta su lietuviais išeivijos skautais, sausį Australijos lietuviai rengė Šimtmečio stovyklą, kurioje dalyvavo 30 delegatų iš Lietuvos. Jubiliejinė stovykla liepą vyks ir Lietuvoje, o rugpjūtį – JAV.

Sėkmingas ir sklandus bendradarbiavimas vyko ir su akcine bendrove Lietuvos paštu – kovo mėnesį pasirodė pašto ženklas, proginis vokas ir spaudas, skirtas skautų judėjimo Šimtmečiui.

„Mums buvo labai svarbu produktyviai išnaudoti šiuos metus, kadangi mūsų pagrindinis tikslas – kuo plačiau pristatyti skautų judėjimą visuomenei ir plėsti organizacijos narių gretas,“ – teigia Lietuvos skautijos vyr. skautininkė Ieva Brogienė.

Lietuvoje – daugiau nei 3 tūkst. skautų iš viso pasaulio sukviesianti jubiliejinė stovykla „Laužų karta“

Stovyklavimas – neatsiejama skautavimo dalis, suteikianti neišdildomų įspūdžių, naujų patirčių, bet kartu – ir nemažai iššūkių. Skautiški vienetai kiekvienais metais rengia savo krašto stovyklas, o tautinės stovyklos, prie kurių rengimo prisideda visos Lietuvos skautų organizacijos, vyksta kas penkerius metus. Šiemet Rumšiškėse įvyks Tautinė 100-mečio stovykla „Laužų karta“, kurioje dalyvaus apie 3 tūkst. skautų, 300 jų – svečiai iš užsienio valstybių. Stovyklos globėja – LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Pavadinime „Laužų karta“ telpa trys kertinės vertybės, kuriomis pagrįsta stovykla: kaimynystė, draugystė ir kartų sankirta. Nuo pat skautų judėjimo įkūrimo laužas vaidina svarbų vaidmenį. Prie laužo vyksta įvairūs pašnekesiai, liejasi dainos ir mezgasi draugystės. Čia susitikę įvairaus amžiaus žmonės greitai randa bendrą kalbą, o įspūdžiai lieka ilgam,“ – teigia stovyklos viršininkas Tomas Broga. Anot jo, pagrindinė Tautinės stovyklos idėja – draugystė. „Šioje stovykloje draugausime ne tik su skautais iš visos Lietuvos, bet ir Europos bei kitų pasaulio šalių, taip pat išeivijos skautais iš Australijos, Amerikos ir Anglijos. Tautinės stovyklos programa bus paremta istorinio paveldo puoselėjimu, tarpkultūriniu pažinimu, savęs išbandymu bei bendryste veikiant kartu, o svarbiausios programos vertybės yra lygybė, vienybė, draugystė.“

Vyresnieji skautai Vilniaus krašto stovykloje „Amžinoji sostinė“. Giedriaus Masalskio nuotr.
Vyresnieji skautai Vilniaus krašto stovykloje „Amžinoji sostinė“. Giedriaus Masalskio nuotr.

Skautų organizacijos įkūrimas pasaulyje ir Lietuvoje

Skautai – visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija, kuriai priklauso daugiau nei 31 milijonas įvairaus amžiaus skautų ir skaučių iš 216 pasaulio šalių. Tai didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje, kuriam per visą skautijos istoriją priklausė daugiau nei 580 milijonų skautų.

Organizaciją 1907 m. įkūrė Anglijos generolas Robertas Baden-Powell‘is, siekęs nuobodžiaujančius vaikus užimti  prasminga ir įdomia veikla, padedančia ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę bei bendradarbiavimo įgūdžius. Nors iš pradžių organizacija pasižymėjo kariniais elementais, ilgainiui jų buvo atsisakyta, o prie judėjime dalyvavusių berniukų po kelerių metų prisidėjo ir mergaitės. Patrauklios šio praktinio mokymo idėjos tapo populiarios ir išplito ne tik visoje Anglijoje, bet ir jos kolonijose bei kitose šalyse.

Atkūrus valstybingumą, pirmąją skautų organizaciją Lietuvoje 1918 m. Vilniuje įkūrė karininkas Petras Jurgėla-Jurgelevičius. Panašios organizacijos ėmė kurtis ir kituose Lietuvos miestuose, o  1928 m. vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno, surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 500 šios organizacijos narių. Prieškario Lietuvoje skautų globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

Lietuvos skautijos vadovų sąskrydis „Budėk!“ 2015. Kristupo Milerio nuotr.
Lietuvos skautijos vadovų sąskrydis „Budėk!“ 2015. Kristupo Milerio nuotr.

 

1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, kuri buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų judėjimas atgimė atkūrus nepriklausomybę. Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas skautų organizacijų, glaudžiai bendradarbiaujančių tarpusavyje: Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga, Studentų skautų organizacija, Raitijos skautai, Jūrų skautija „Divytis“, Žemaitijos skautų organizacija, Lietuvos jūrų skautija, Visagino skautų organizacija, Lietuvos Nacionalinė Europos Skautų asociacija ir Lietuvos skautija, nacionalinė Pasaulio skautų judėjimo organizacijos (WOSM) narė.

Skautų judėjimui priklauso ne vienas žymus Lietuvos žmogus – Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, televizijos laidų vedėja, žurnalistė Aistė Stonytė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dainininkė Girmantė Vaitkutė, muzikos atlikėja Eglė Sirvydytė. Radijo, televizijos laidų ir renginių vedėjas, organizatorius Giedrius Masalskis į skautų judėjimą įsitraukė tik suaugęs. Paprašytas įvardyti savo motyvus, G. Masalskis teigia, jog jį įtraukė sūnus. „Nuvežiau jį į stovyklą ir pats užsinorėjau ten likti. Man taip pat svarbu būti gamtoje, toliau nuo kasdienio zyzimo, galų gale įprastos aplinkos, taip pat labai mėgstu sutikti naujų žmonių. Be to, domiuosi fotografija, tad, kai spėju, dirbu ir skautų fotografu. Ši organizacija žavi bendrumu, gerų savybių skiepijimu, gebėjimu nuo mažens ugdyti lyderius, savarankiškus, kritiškai mąstančius žmones. Savarankiškumas labai svarbu, taip pat gebėjimas pajausti, kada reikalinga pagalba kitam. Smagu, kai akyse per kelis metus pamatai užaugusį atsakingą žmogų, kuris kartu moka ir prasmingai pasilinksminti. Ir dar – mes, lietuviai, esame labai uždari ir susisukę, tad skautai labai padeda to atsikratyti – tai itin svarbu, norint būti visuomenėje.“

Jaunesniųjų skautų įžodis Vilniaus krašto stovykloje „Amžinoji sostinė“. Giedriaus Masalskio nuotr.
Jaunesniųjų skautų įžodis Vilniaus krašto stovykloje „Amžinoji sostinė“. Giedriaus Masalskio nuotr.

Kodėl verta tapti skautų organizacijos dalimi?

Nors skautų šūkis „Dievui, Tėvynei, Artimui“ puikiai parodo, kokios yra pagrindinės skautų vertybės ir idėjinės gairės, visgi nemažai žmonių susimąsto, kuo skautų judėjimas išsiskiria iš kitų, ar jis prasmingas ir ar verta čia leisti savo vaikus. Lietuvos skautijos, didžiausios Lietuvos skautų organizacijos, vienijančios daugiau nei 2500 skautų, vyr. skautininkė I. Brogienė neabejoja skautų veiklos naudingumu. „Skaute esu jau 20 metų. Palyginti su savo jau nugyventais metais, skautauju daugiau negu pusę savo gyvenimo. Prie šio judėjimo prisijungiau netikėtai, bet nebuvo nei karto, kada pasigailėjau. Didžiausias Lietuvos skautijos išskirtinumas, ko gero, yra tas, kad organizacija ugdo sąmoningus, pilietiškus ir kūrybingus piliečius, kurie geba prisiimti atsakomybę ir yra iniciatyvūs. Skauto geležinis priesakas ,,Skautas nenustoja vilties“, manau, atsako į visus klausimus, kokią asmenybę ugdo skautų judėjimas. Kiekviename žingsnyje, kad ir kaip būtų sunku, mes visuomet prisimename, kad niekada negalima prarasti vilties. Kartais tyliai pasvajoju, kad norėčiau, jog Lietuvoje būtų bent 10 tūkst. skautų, tačiau norint pasiekti bet kokį tikslą, reikia įdėti daug pastangų ir eiti mažais žingsniais jo link. Ir, svarbiausia, niekada nenustoti tuo tikėti.“

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos