Varžytuvės tarp politikų ir moliūgų
Šiemet „Rudens derliaus ir moliūgo šventė“, vykusi Kretingoje mėnesis prieš rinkimus, rugsėjo 24 dieną, mušė rekordus. Stebino ne tik bendras moliūgų svoris – 72 moliūgai svėrė net 3,5 tonos, tačiau ir neįprastai didelis skaičius politinių veikėjų, sugužėjusių susitikti su potencialiais rinkėjais. Šventės prieigose savo laikinas tvirtoves įrengė net 5 politinės partijos, tik ar neveltui visos jų pastangos pelnyti kretingiškių simpatijas?
Kretingos Moliūgų šventė pasitiko svečius sumuštu moliūgų svorio rekordu. Politinis šventės svoris, pasirodo, buvo dar didesnis. Autorės nuotr. Jau 18-ąjį kartą vykstanti Moliūgų šventė nenustojo stebinti kretingiškių ir miesto svečių savo tradicijomis ir ritualais – ryto ramybę drumstė baikerių motociklų riaumojimas, prie Nepriklausomybės paminklo rikiavosi senoviniai automobiliai, ausis džiugino koncertai, o akis – bendruomenių derliaus kompozicijos. Šventės dalyviai buvo kviečiami pasistiprinti tradicine moliūgų-žirnių koše. Minias žmonių sutraukė didžiausio moliūgo skerstuvės. Šių metų nugalėtojas – kretingiškės Birutės Drungilienės moliūgas, svėręs 81,5 kg.
Šventė sutraukė apie 400 amatininkų ir prekiautojų iš visos Žemaitijos, tad mugė stebino pasiūlos įvairove – nuo kaimiškų sūrių ir naminės giros iki sodinukų ir daigų, nuo vilnonių kojinių iki amatininkų dirbinių. „Man, kaip kretingiškei, be galo gera pasivaikščioti tokiose mugėse, nusipirkti natūralių produktų. Pietų Europoje, Italijoje, Ispanijoje, kiekvieną šeštadienį miestų centrinėse aikštėse rengiami vietiniai turgeliai. Norėtųsi parvežti šią tradiciją į Kretingą, tuomet ir miesto bendruomenė taptų artimesnė,“ – dalinosi idėjomis liberalė Jolita Vaickienė, buvusi Seimo Audito komiteto vadovė.
Iš teigiamų užsienio politikos reiškinių pavyzdį ėmė ir liberalas Andrius Bagdonas, nesikuklinęs šventėje užkalbinti praeivių: „Didžiausia Lietuvos nacionalinių politikų problema yra ta, kad jie mažai bendrauja su žmonėmis. Tikiuosi, šis užsistovėjęs sovietmetis visgi baigsis ir imsime lygiuotis į Estiją, kurioje premjeras yra trisdešimtmetis,“ – kalbėjo jis. Kandidatas į seimą džiaugėsi Kretingos savivaldybės gebėjimu kurti šventinę nuotaiką ir teigė, jog būtent tokių žmones suartinančių švenčių Lietuvai labai trūksta.
Tarp šventės muzikinių pasirodymų netilo politikų sveikinimo žodžiai, raginantys išrinkti tinkamiausią valdžią miestui, o apdovanojant įspūdingiausių moliūgų augintojus vedėjai nepamiršo paminėti, kokie politiniai veikėjai šįkart įsteigė prizus. Kretingos meras, konservatorius Juozas Mažeika, su socialdemokratais savivaldybės administracijos nariais savo šypsenomis pavyzdingai maloniai sveikino šventėje susirinkusius amatininkus.
Pastangos nenuėjo veltui – nuoširdus bendravimas su gyventojais, pasirodo, pelno simpatijas. Rinkimų rezultatai atskleidė, kad į antrą turą pateko būtent socialdemokratai ir krikščionys demokratai, aktyviausiai bendravę su Kretingos rajono bendruomene savo laikinose politinėse būstinėse. Nežinia, kiek prie socialdemokrato Antano Vinkaus pergalės Kretingos rajone prisidėjo jo įsteigti prizai Moliūgų šventei ir nuolatinė parama Kretingai praeityje. Viena akivaizdu – užmegztas ryšys su gyventojais šventės metu koreliuoja su rinkimų rezultatais.
Dėl dėmesio moliūgai konkuravo su politikais, ir praėjus dviem mėnesiams akivaizdu, kad pagrindiniai šventės kaltininkai šiemet vaidino antraplanį vaidmenį. Moliūgų šventės sumanytoja ir organizatorė, UAB „Pajūrio naujienos“ vadovė Vitalija Vitkauskienė šią mintį neigė: „Politikų aktyvumas šventėje šiais metais buvo šiek tiek prislopintas. Kretingos mero Juozo Mažeikos sprendimu kelias ant scenos jiems ir jų politinėms reklamoms buvo užkirstas, siekiant išvengti vienos ar kelių politinių partijų dominavimo. Realizuoti savo idėjas ir agituoti žmones jie turėjo galimybę politinių partijų kiemeliuose.“
Anot jos, „Kai politikai ima dominuoti, kai miesto šventė tampa jų, o ne gyventojų, nieko negali būti liūdniau. Per aštuonioliką šventės gyvavimo metų, yra buvę, jog ūkio ministrė su visais savo kolegomis įgriuvo į scena ir pasijuto tarsi šventės šeimininkė. Šiemet Seimo rinkimų proga buvo minčių surengti politinius debatus, kur šventės svečiai galėtų užduoti klausimus politikams, tačiau šios idėjos atsisakėme, vengdami šventės politizavimo. Kita vertus, politikai neliko nepastebėti, jie vaikščiojo po šventę, bendravo su žmonėmis. Tai buvo puiki proga auginti politinę kultūrą, kurios mūsų visuomenei trūksta,“ – kalbėjo V. Vitkauskienė.
Pagrindinė Moliūgų šventės organizatorė pasidalino ambicinga renginio ateities vizija, kurioje – atskirties tarp paprastų Kretingos rajono gyventojų ir ūkininkų mažinimas. „Dabar ūkininkai labai turtingi, valdo milijonus su moderniausiomis trąšomis augindami javų laukus. Į Moliūgų šventę jie ateina tik pavaikštinėti. Liaudiškai tariant, jie nebenori užsiimti bendra veikla su ubagais, tad atskirtis tik didėja“. V. Vitkauskienė žadėjo, kad ateityje ūkininkai taps šventės dalimi: „galės pademonstruoti savo kombainus, traktorius, kurie praplėstų miesto vaikų akiratį.“
Tiesa, kad ir kaip organizatoriai šalintųsi politizacijos, Moliūgų šventė diktuoja Kretingos politinę atmosferą: visiems norisi mažinti atotrūkį tarp elito ir visuomenės, o elitas savo ruožtu, nepraleidžia progos tuo pasinaudoti ir užmegzti ryšius su rajono gyventojais. Kiekvienam lieka padaryti savas išvadas: tai augina politinę kultūrą ar neša naudą vien politikams ir jų gerbūviui.
