Kompaktinės plokštelės atsiduria prie išnykimo ribos

Muzikai skirti kompaktiniai diskai pradėti gaminti maždaug prieš 40 metų, tačiau šiandieniniame pasaulyje jų vietą baigia užimti itin gajos naujosios technologijos. Vis dažniau materialiai apčiuopiami daiktai persikelia į skaitmeninę erdvę. Vietoj kadaise populiarumo aukštumas siekusių CD formato įrašų atsiranda vis naujų ir paprasčiau prieinamų muzikinių internetinių platformų. Tad kokia ateitis gresia sparčiai populiarumą prarandantiems kompaktiniams diskams?

Kompaktinės plokštelės. Kęstučio Vanago nuotr.Kompaktinės plokštelės. Kęstučio Vanago nuotr.

Leisti diskus – prestižo reikalas

Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais veikdavo specializuotos kompaktiniais diskais prekiaujančios parduotuvės. Dabar tokių parduotuvių galima atrasti vos keletą. Vilniuje įsikūrusios muzikos įrašų parduotuvės „iMuzika“ atstovas Darius Ramanauskas pastebėjo, kad jų parduotuvėje apsilanko vis mažiau žmonių. Vyras atviravo, jog dirba labiau dėl užsienio rinkos, nes retas lietuvis beperka kompaktinius diskus.

„Daugelis lietuvos atlikėjų gaminasi po 200 vienetų albumų, kuriuos patys ir parduoda savo koncertų metu. Nėra naujos produkcijos. Pavyzdžiui praėjusiais metais nebuvo nei vienos lietuviškos naujienos. Nuvažiavome į knygų mugę – akys atsivėrė. Išleista apie 30 naujų projektų. Jų niekas nėra matęs, niekas nežino, negirdėjo, kažkur internetinėje erdvėje plaukioja. Nusipirkti galima tik iš grupės Facebook‘o puslapio ar koncertuose. Žmonės pakraipo galvas – nėra pirkti, tai nėra, ir nereikia“, – teigė D.Ramanauskas.

Pašnekovas pasakojo, kad parduotuvėje apsilankantys žmonės daugiau perka užsienio atlikėjų albumus. Kainų skirtumo tarp lietuviškos ir užsienio produkcijos nėra, tad tai neturi jokios įtakos pirkėjams. Be abejo, yra maža dalis pirkėjų, kurie domisi kompaktinėmis plokštelėmis, todėl nusipirks jas bet kokia kaina. Taip pat yra keletas albumų, kurių parduodama daugiau. Tam tikri atlikėjai, tokie kaip A.Mamontovas, nepraranda populiarumo, todėl ir jų darbų paklausa didesnė. Bet jei CD įrašo turinys nedomina pirkėjo, jo neišeina parduoti net už labai mažą kainą.

„Tie žmonės, kurie turėjo grotuvus, ir toliau perka diskus. O tie, kurie klausėsi per telefonus ir kompiuterius, niekada pas mus ir nepirko. Jaunimas kartais perka vinilines plošteles, o daugiau klausosi muzikos iš telefonų“ , – pasakojo muzikos įrašų parduotuvės darbuotojas.

Jo teigimu, leisti diskus – prestižo reikalas. Mat lietuviai iš šios srities daug nepasipelno.

Jau senokai savo populiarumo erą išgyvenusios vinilinės plokštelės vėl sėkmingai sugrįžta. Pastaruoju metu atgimsta ne tik jos – į rinką ateina audiokasetės. D.Ramanausko teigimu, jos atgijo maždaug prieš metus. Buvo galima tikėtis, kad bus kaip su vinilinėmis plokštelėmis. „iMuzika“ atstovas pasakojo, kad jie buvo atsivežę apie trisdešimt Lanos Del Rey kasečių. Lietuvoje pardavė tris iš jų. Bet ir parduotąsias kažkas nusipirko tik juokais. Likusias teko parduoti užsienyje, kur jų nuperkama kur kas daugiau. Dabar, jei vos porą išleidžia, jas išveža į užsienį. Lietuviai audiokasečių neperka, o užsieniečiai, ypač prancūzai, anglai labai jomis domisi.

„Yra kas kolekcionuoja. Ir Lietuvoje yra žmonių, kurie dirba remontuodami senus kasetinius automobilinius grotuvus. Į dieną gauna po dešimt senų magnetofonų, juos išvalo, sutvarko, kad veiktų ir vėl siunčia į užsienį. Ten žmonės įsideda į savo mašinas. Jie nori turėti senas, originalias mašinas su tokiu, koks ir buvo, grotuvu – jeigu kasetinis, tai kad ir grotų tas kasetes. Matyt, kai turi tam tinkamą techniką, tai ir nori klausyti tų įrašų“, – svarstė pašnekovas.

Pasak D.Ramanausko, diskams gresia išnykimas, greitai gali sustoti jų gamyba. Bet praeis 10-15 metų ir jie vėl atgis.

„Ir vėl bus tokia pati karuselė, kaip dabar su vinilais. Aš net nežinau, kas tai valdo, kas tampo tas virvutes, kas dabar tas vinilines plokšteles vėl išpopuliarino, beprotybė kažkokia“, – juokiasi pašnekovas.

Tai atsisuka prieš pačius atlikėjus

Lietuvos muzikos pasaulyje vis populiarėjančios jaunatviškos grupės „jautì“ nariai savo pirmąjį albumą išleido 2017-aisiais. Debiutinį darbą „Gap Year“ grupė vadina „trumpo metro” albumu. Muzikantų ketvertas noriai dalijosi savo požiūriu apie kompaktinių diskų reikšmę.

Vaikinai džiaugėsi CD išleidimu ir teigė, jog smagu turėti savus įrašus fiziniame formate. Taip pat tai ir puikus būdas kažkiek iš to ir uždirbti. Pašnekovai pastebėjo, kad žmonės kontraversiškai vertina šį formatą. Tačiau pripažino, kad ir patys daug patirties šioje sferoje dar neturi, bet kolkas vienatinį savo bandymą ir jo pardavimus vertina neblogai: „Mūsų tiražas buvo 300 vienetų, o nuo praeitos gegužės jų liko vos pora dešimčių“.

Muzikinių diskų prekybos vietų vis mažėja, tiesiogiai CD įrašus galima įsigyti tik koncertų metu, keletoje prekybos centrų ar knygynų. Dėl šio priežasties grupės nariai isitikinę, jog šiuo metu galima greičiau klausytojus pasiekti internetinėse platformose, bet parduoti kūrinius per šias platformas daug sunkiau. Oficialiai grupės „jauti“ albumai parduodami įrašų kompanijos Bandcamp platformoje, tačiau pašnekovai pripažino, kad daugiausiai albumų vis dėlto parduoda koncertų metu.

Kalbėdami apie kompaktinių plokštelių nykimą atlikėjai teigė: „Tai neišvengiamas procesas, kuomet visa muzika yra lengvai pasiekiama internete. Be abejo, tai kiek atsisuka prieš pačius atlikėjus. Bet mes racionaliai vertiname dabartinę situaciją ir stengiames prie jos prisitaikyti“.

Paklausti, ar internetinės platformos gali visiškai pakeisti CD formato įrašus, vaikinai svartė, jog iš dalies taip gali nutikti, tačiau  anksčiau ar vėliau yra pasiilgstama fizinio sąlyčio. Jų teigimu, dažnas žmogus vis tiek kažkada nusprendžia įsigyti mėgstamų grupių albumus.

„Tikėtina, kad viskas taip ir toliau suksis ratu, o kompaktinių plokštelių populiarumas dar tikrai gali nukristi“ , – nuogąstavo grupės nariai.

Internetas – alternatyva kompaktinėms plokštelėms

Pokyčius muzikos įrašų rinkoje pastebi prieš porą metų kompaktinius diskus mielai pirkęs ir jais domėjęsis elektronikos inžinerijos studentas Remigijus.

Jis pasakojo, kad kompiuteriniai diskai (CD-ROM), senais laikais buvę kompiuterinių laikmenų revoliucija, dabar yra mirštanti duomenų kaupimo forma. Vis spartėjant technologijų augimui, kasdien naudojama informacija tampa vis „sunkesnė“ ir kompiuterinių diskų siūloma 700 megabaitų talpa yra tiesiog per maža saugoti šiuolaikinius duomenų paketus. Norint plėsti kompiuterinių diskų talpos galimybes, 1995-aisiais į rinką buvo išleista alternatyva diskams – DVD-ROM. Vizualiai nelabai kuo besiskirianti nuo CD-ROM, ši nauja diskų forma gebėjo talpinti kur kas daugiau informacijos (4,7 gigabaitus) ir pratęsė kompaktinių diskų naudojimą dar ilgesniam laikui.

„Kompiuteriniai diskai miršta dėl jų nepatvarumo ir palyginus gan sudėtinos aparatūros, norint juos skaityti. Ji užima daug vietos, o šiuolaikiniame technologijų pasaulyje viskas yra daroma kuo smulkiau, lengviau ir paprasčiau: naujausi nešiojamieji kompiuteriai yra leidžiami į prekybą be vidinio diskasukio, lengvumo ir ergonomiškumo sumetimais“, – sakė Remigijus.

Nors šiandien diskai (Blue-Ray atmaina) yra vis dar plačiai naudojami rinkoje kaip aukštos kokybės filmų laikmenos, Remigijaus nuomone, juos galiausiai pakeis skaitmeninės jų versijos. Greitėjant internetui ir jo prieigai visame pasaulyje, fizinės informacijos kopijos tampa gan nepatogios ir išlieka žmonių perkamos tik dėl nostalgijos, kolekcionavimo ar kitokios, mažiau praktiškos priežasties.

„Kompiuterinius diskus tuoj galėsime lyginti su vinilinėmis plokštelėmis, kurios techniškai yra labai pasenusios, bet jų gamyba nėra stabdoma, ir atvirkščiai, vėl įgauna didelį augimą, rodydama paklausą tarp melomanų ar kitų antikvarijos gerbėjų. Kol kas diskai nėra pasiekę tokio taško, kad būtų laikomi praeities simboliu, nes mes tik dabar mažiname jų paklausą. Bet ilgainiui, manau, įgaus kultinį pasiekimą, kurio pradžią jau dabar galime stebėti interneto ir muzikos bendruomenėse“, – aptardamas galimus pokyčius pažymi pašnekovas.

Kalbėdamas apie kompaktinių diskų ateitį Remigijus teigė, kad šiuolaikine disko alternatyva tapo internetas ir visos skaitmeninės medijos transliavimas. Pavyzdžiui, tokios paslaugos kaip „Spotify“, „Netflix“ ar „Youtube“. Jos suteikia prieigą prie plačios muzikos ar filmų duomenų bazės, kuri yra pasiekiama iš bet kur ir bet kada. Pasak jo, fizinės medijos atmainos nebereikalingos. Visa informacija tampa virtuali.

„Aš pats naudojuosi tokiomis paslaugomis, jos patrauklios ne tik patogumu, bet ir finansiškai. Gaunu studentams skirtus pasiūlymus ir esu tuo patenkingas. Be to, galiu susidaryti norimų įrašų grojaraštį, o ir pati programa atsižvelgdama į mano pomėgius pasiūlo galimai mane sudominsiančius kūrinius“, – sakė jis.

Daugelio muzikos atlikėjų albumai yra prieinami socialiniuose tinkluose bei komercinėse muzikos klausymosi internetu platformose. Šiuolaikinis žmogus dažnai naudojasi lengvai prieinamomis programėlėmis, kurios padeda greitai rasti norimus muzikos įrašus ir susidaryti individualius mėgiamos muzikos grojaraščius.

„Man gaila, kad diskai miršta. Bet, bet kokiu atveju, jie palieka savo kultūrinį antspaudą“, – apibendrina Remigijus.

Patalpinta: Kultūra, Naujienos