Umiastovskių rūmuose įvyko jubiliejinis „Klasikų asociacijos“ suvažiavimas
2017 m. gruodžio 8 d. tapo įsimintina ne tik „Klasikų Asociacijos“ nariams, kurie savo ruožtu jau ne vienus metus puoselėja Klasikinės filologijos ir Antikos kultūros sklaidą Lietuvoje, tačiau ir daugeliui šalies gyventojų, kurie domisi šios srities aktualijomis. Kasmetinis renginys, šiais metais akcentuojantis „Klasikų asociacijos“ dešimties metų bendrystę, Umiastovskių rūmuose užbūrė impozantiškos Antikinės kultūros apologetų širdis. Štai Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Petrauskas parengė pristatymą: „Lietuva ir Europa: istorijos pamokos dabarčiai“, taip pat renginio metu buvo nominuoti „Klasikų asociacijos“ garbės nariai, be kita ko, iškeltas Antikinės kultūros puoselėtojų, priklausančių klasikų bendrijai, siekis pagaminti Užupio Respublikos Konstituciją lotynų kalba.
„Klasikų asociacijos“ suvažiavimas prasidėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docento Vytauto Ališausko prologu. Savo kalboje doc. V. Ališauskas paminėjo, jog „Klasikų asociacijos“ suvažiavime egzistuoja savotiška tradicija – prieš visas formalias dalis klausomasi parengtos paskaitos analizės. Ne išimtis buvo ir šio renginio programos dalis. Šiais metais parengto pristatymo detalės nenutolo nuo Europos istorinio konteksto. Paskaitos „Lietuva ir Europa: istorijos pamokos dabarčiai“ metu prof. R. Petrauskas analizavo lietuvių emigracijos bei integracijos egzistavimą Europoje. Pasak profesoriaus, šį procesą galime pastebėti jau nuo pat vėlyvųjų viduramžių pradžios. Pastarasis aspektas grindžiamas kunigaikščio Gedimino įvykdyta iniciatyva, kuomet jis savo laiškuose kvietė Europos miestų gyventojus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Prof. R. Petrauskas paminėjo daugelį kitų istorinių aspektų, pavyzdžiui, Liublino unijos motyvus. Būtent Liublino unija, pasak profesoriaus, sujungė žmonių politinį ir socialinį vieningumą, bendrų vertybių, siekių visumą. Šių santykių modelio principas, pasak istoriko, būdingas ir Europos Sąjungai. R. Petrauskas neabejodamas teigė, jog Lietuva atspindi proeuropietiškos šalies vaizdinį. Europinės tapatybės susiformavimas bei sužadintas vesternizacijos ilgesys, pasak profesoriaus, galėjo būti suformuotas dėl istorinių potyrių gausos.
Taip pat šio pristatymo metu buvo diskutuojama dėl Europos Sąjungos pavadinimo pakeitimo. Štai gerai žinomas politikos veikėjas Lietuvoje, filosofas dr. Mantas Adomėnas, prof. R. Petrauskui uždavė klausimą, ar Europos Unijos pavadinimas, kuris buvo ne kartą paminėtas paskaitos metu vietoje įprastos Europos Sąjungos sąvokos įvardijimo, yra pabrėžiamas sąmoningai kaip nusigręžimas nuo Sovietų Sąjungos reliktų. Pasak R. Petrausko, Europos Unijos pavadinimas yra minimas apgalvotai. Profesorius teigė: „Man skamba [Europos Unijos pavadinimas – aut. past.] taip gražiau ir istoriškai maloniau“. Prof. R. Petrauskas taip pat pabrėžė, jog būtent toks pavadinimas tarsi simbolizuoja „laisvą pasirinkimą“.
Renginio metu taip pat buvo pristatyti „Klasikų asociacijos“ garbės nariai. Šį titulą gavo Antikinės kultūros skleidėjas Jonas Morkus, kuris prisidėjo prie filologijos ir jau minėtosios klasikų bendrijos plėtros, skirdamas piniginę paramą. Doc. V. Ališauskas pridūrė, jog J. Morkus prie klasikinės kultūros gyvavimo prisideda ne tik materialiniais aspektais, tačiau ir moksliniais pasiekimais. Vėliau V. Ališauskas išsakė nominuoto garbės nario mintis: „Atėjo laikas atiduoti skolą tam ir tiems, kurie mane šito mokė [Klasikinės filologijos – aut. past.], nes tik jų dėka aš esu tas, kas esu dabar“. Kitas nominuotas garbės narys panoro, jog jo tapatybė nebūtų atskleista. Pastarajam asmeniui šis statusas suteiktas už aktyviai puoselėjamą humanitarinę veiklą. Deja, abu nominuoti garbės nariai negalėjo atvykti į šį pokylį dėl asmeninių priežasčių. Garbės narius renka „Klasikų asociacijos“ taryba, o titulas suteikiamas visam laikui už ypatingus pasiekimus kultūrinėje plotmėje.
Renginio metu prieita prie formalių detalių aptarimo. Iš pradžių pristatyta metinė „Klasikų asociacijos“ vykdyta veikla, o tada pateikti finansiniai duomenys, kurie liudijo, jog lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Šių motyvų aptarimą užtvirtino aplodismentų garsas, kuris jautriai susiliejo su istorinės dvasios apsupta Umiastovskių rūmų sale.
„Klasikų asociacijos“ jubiliejinį suvažiavimą vainikavo labdaros aukcionas, kuriame kiekvienas dalyvis galėjo įsigyti vertingus literatūros kūrinius, antikos atributiką ar šios bendruomenės narių sukurtus dirbinius. Paklausus doc. V. Ališausko, kokiems tikslams bus panaudojamos surinktos lėšos, šis atsakė: „Pajamos bus skirtos Užupio Respublikos Konstitucijos pagaminimui ir pakabinimui lotynų kalba“.
„Klasikų Asociacijos“ veikla įgauna vis didesnį pagreitį kultūrinėje plotmėje. Šis intelektualų klubas sujungia daugybę skirtingų kartų. Tai liudija „Klasikų akademijos“ veikla, įtraukianti nemažą dalį intelektualių jaunuolių. Moksleiviai, puoselėjantys archajiškos Antikinės kultūros paveldą bei priklausantys šiai bendruomenei, gali realizuoti savo idėjas, atrasdami idilišką sintezę tarp bendraminčių. Šį savirealizacijos procesą organizuoja „Klasikų asociacija“ bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Doc. V. Ališausko teigimu, prie „Klasikų asociacijos“ bendraminčių rato gali prisijungti ne tik tie, kurie geba išsiskirti savo profesinėje veikloje, tačiau taip pat ir tie asmenys, kurie „įžiūri šiuolaikinės kultūros sąsajas su klasikiniu paveldu“. Kiekvienas asmuo, kuris siekia tapti šios bendrijos nariu ir kuris yra neabejingas Antikinės kultūros puoselėjimui, turi užpildyti laisvos formos stojimo prašymą bei nario anketą, o jų originalus pateikti nurodytu „Klasikų asociacijos“ adresu. Būsimas šios bendrijos narys, išskyrus garbės narius, privalo sumokėti metinį mokestį, kurio suma 10 eur., o studentams – 4 eur.
„Klasikų asociacijos“ narių veikla apima viešų paskaitų bei diskusijų, susijusių su Antikinės kultūros paveldu, rengimą. Tokie edukaciniai susibūrimai dažniausiai vyksta kartą per mėnesį Vilniaus miesto kavinėje „La Boheme“. Klasikinės kultūros apologetai pirmą kartą drauge susibūrė ne tik Vilniuje. Štai Kauno knygyne „Knygų ministerija“ įvyko pirmoji vieša Tomo Vaisetos paskaita „Nedrįsk liesti Orfėjo: kokios galimybės liko interpretuoti antikinius mitus?“ Be kita ko, „Klasikų asociacija“ ruošia Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadas, recenzijų konkursus jaunimui ir daugelį kitų veiklų, kurios apima jau minėtą klasikinės kultūros plotmę.
Umiastovskių rūmai, kuriuose įvyko klasikų bendrijos suvažiavimas, XX a. pradžioje buvo prašmatnių pokylių vieta, vėliau virto karo ligonine, tapo apleisti, neprižiūrimi. Tačiau Vilniaus klubo narių pastangomis grafų Umiastovskių istorinis reliktas galų gale buvo restauruotas. Šiuo metu čia vis dažniau galima išvysti įvairių kultūrinių renginių.