Objektyvus žvilgsnis į praeitį
Pirmąją Knygų mugės dieną vyko susitikimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslinininkais, sudariusiais „Lietuvos politinės minties antologiją“. Renginyje dalyvavo trys iš penkių sudarytojų – doc. Algimantas Jankauskas, doc. Kęstutis Girnius, prof. Alvydas Jokubaitis. Atvykti negalėjo prof. Vytautas Radžvilas ir dr. Justinas Dementavičius.
Pirmieji du „Lietuvos politinės minties antologijos“ tomai. Aurelijos Karaliūtės nuotr. Dvejus metus rengta antologija yra chronologine tvarka padalinta į tris tomus. Pirmasis skirtas tarpukario, antrasis – išeivijos, trečiasis – sovietinės rezistencijos politinėms mintims. „Pats kūrinio žanras nėra Lietuvai labai gerai žinomas ir tikrai nepatektų tarp populiariausių. Iš graikų kalbos išvertus, žodis „antologija“ reiškia „gėlių puokštė“, todėl siekėme išpildyti vieną iš pamatinių antologijos principų – nuomonių pliuralizmą,“ – pristatymą pradėjo antologijos sumanytojas doc. A. Jankauskas.
Pirmasis tomas – buvo aišku ką daryti
Sudarytojai pripažino, kad pirmąją antologijos dalį rengti buvo lengviausia. Buvo aišku kaip veikti, kur ieškoti informacijos ir ką skaitytojams verta perteikti. Vis dėlto diskusijų būta dėl kelių „aštrių“ tekstų publikacijos. Vienas iš jų – filosofo Antano Maceinos straipsnis „Tauta ir valstybė“. Kūrinys vertinamas prieštaringai dėl radikalių frazių, kurios šiuolaikinei visuomenei skamba bauginančiai. Nepaisant to, straipsnis yra įtrauktas į antologijos pirmąjį tomą, skyrių apie tautą ir nacionalizmą. Kitas svarstymų sukėlęs tekstas filosofo Stasio Šalkauskio laiškas prezidentui Antanai Smetonai, „Lietuvos politinės minties antologijoje“ išspausdintas politinės programos ir deklaracijos skyriuje.
„Čia jums ne koks „emailas“. Įsivaizduokite, koks turi būti laiškas, kad atsidurtų antologijoje,“ – kreipėsi A. Jokubaitis į auditoriją. Profesorius teigė, jog niekada negalėjo pagalvoti apie tokio laiško publikavimą istoriniame veikale. „Aš taip pat buvau gan griežtai nusiteikęs A. Smetonos valdymo atžvilgiu, bet ruošdamas knygą atkreipiau dėmesį į to meto kultūrinį gyvenimą. Kultūrai klestėti netrukdė faktas, jog švietimo „galvos“ buvo prieš prezidentą ir priklausė kitoms partijoms,“ – įžvalgomis apie autoritarinį valdymą Lietuvoje dalijosi K. Girnius.
Antrasis tomas dedikuotas išeivijai
Susitikime dalyvavusių autorių teigimu, didžiausi antrojo tomo nuopelnai priklauso K. Girniui. „Jis viską geriau žinojo negu mes, kas tuo metu vyko Lietuvoje. Mus pribloškė smulkūs faktai, kuriuos atsimena Kęstutis,“ – sakė A. Jokubaitis. Pagrindinis klausimas, keliamas šiame tome yra kaip keičiasi politinė mintis netekus savo valstybės. Tikslą patvirtina net antrojo tomo, kurį rašė K. Girnius kartu su J. Dementavičiumi, pavadinimas – „Egzodo užduotys: lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje“.
K. Girnius pateikė kelis gyvenimo išeivijoje ypatumus: „Išeivija tada neturėjo gerai išvystytos mokslinės infrastruktūros. Priešingai nei kitų profesijų atstovai, dauguma tų, kurie sugebėjo rašyti, buvo priversti talentą palikti tik laisvalaikiui ir dirbti juodą darbą. Nepaisant visų sunkumų, išeivijoje buvo jaučiama bendruomenės atmosfera, vienybė.“
Trečiasis tomas – drąsus žingsnis
Autoriai mano, jog trečiasis antologijos tomas gali sukelti prieštaringus jausmus. Nors sumanytojai neigiamų komentarų dar nesulaukė, tikėtina, kad be kritikos apsieiti bus neįmanoma. „Mes pasielgėme labai rizikingai, sudėdami į vieną knygą priešus, pavyzdžiui, Sniečkų ir partizanus. Kuo arčiau judėjome Sąjūdžio link, tuo prieštaringesnės mintys mus aplankė. Norėjome politinius veikėjus pavaizduoti objektyviai, o ne tik gerai ar tik blogai. Pavyzdžiui, buvęs prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, žinoma, būtų labiau norėjęs, jog jį pavaizduotume tuo metu, kai jau skilo komunistų partija, bet idėja buvo ne tik teigiami įvykiai, o visokių spalvų pateikimas skaitytojui,“ – kalbėjo A. Jokubaitis.
Taip pat pristatinėdami trečiąjį tomą autoriai dar kartą apgailestavo, kad dalyvauti negalėjo profesorius Vytautas Radžvilas, kurio indėlis rengiant šį tomą, sudarytojų nuomone, bene didžiausias. Susitikimo pabaigoje A. Jankauskas pasakė auditorijai V. Radžvilo frazę, taikliai apibūdinančią visą sovietinį ir rezistencinį laikotarpį bei jo vaizdavimą antologijoje: „Netikras sovietininės minties tikroviškumas“.
Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – dr. Jolanta Mažylė.
