Lietuviška virtuvė: tautiečiams pabodusi, o užsieniečius – viliojanti
Laikais, kai mūsų numylėtą lietuvišką mišrainę keičia Cezario salotos, o savos virtuvės restoranus aplenkiame plačiu lanku, belieka susimąstyti – ar lietuviškų patiekalų atsisakysime išvis? Ar cepelinai, bulviniai blynai ir balandėliai Lietuvoje šiandien jau „išėję iš mados“? Vos prieš kelis dešimtmečius lietuviams pagaliau atsivėrė galimybės skanauti tai, ką anksčiau galėjo tik įsivaizduoti, todėl dabar užsienio virtuvių restoranai ne tik išstumia vietinius, bet ir tampa gerokai populiaresni už pastaruosius. Tačiau tokiam lietuvių požiūriui pritartų ne visi – užsieniečiams mūsų tradicinė virtuvė atrodo be galo įdomi.
Lietuviškas maistas. lithuania.travel.lt nuotr. Šventė be lietuviškos mišrainės ir silkės „pataluose“ – įmanoma
Anksčiau sočiai pavalgyti mėgę lietuviai šiandien pasiduoda pasauliniam gražaus, liekno kūno kultui, siekia maitintis sveikiau, bando atrasti kažką naujo, dar neragauto. Šventinis stalas – ne išimtis.
Pavyzdžiui, Odontologijos studentė Agnė kartu su šeima Kūčių stalą neseniai ėmė puošti kitaip. Vietoje įprastų dvylikos tradicinių patiekalų, jie mieliau renkasi tiek pat užsienietiškos virtuvės gaminių – neseniai Lietuvoje išpopuliarėjusius japoniškuosius sušius. Taip pat ant šios šeimos Kūčių stalo galima išvysti ir vaisių, o pabodusias mišraines jie keičia įvairiomis salotomis.
Paklausta, kodėl kartu su šeima nusprendė šitaip pakeisti įprastą lietuvišką švenčių stalą, Agnė atsakė, jog tradicinė mūsų virtuvė jai dažnai atrodo ne itin patraukli, ganėtinai per riebi, o jos skonis – pabodęs, atgyvenęs.
Alternatyva – vietinė virtuvė kitaip
Su tokiu požiūriu į vietinę virtuvę sutiktų ne visi. Matydami didelį naujovių ir ypatingų, dar neragautų lietuviškų skonių poreikį Užupio restorano „Sweet Root“ įkūrėjai kviečia pažvelgti į mūsų virtuvę kitu kampu.
Tai – nestereotipinė metų laikų įkvėpta lietuviška virtuvė, kurios patiekalų ruošai naudojami tik lietuviški ir daugeliu atvejų pačių restorano savininkų užauginti produktai. „Tai vietinės emocijos kupina virtuvė, tai įvairios vietinių produktų improvizacijos, kurios kelia vienokį ar kitokį prisiminimą, emociją, rodo, kaip mes Lietuvoje esame ar buvome pratę valgyti“, – šeimai priklausantį restoraną apibūdino vienas iš jo savininkų, Sigitas.
Išskirtinėms vakarienėms siekiama naudoti tik savą produkciją, o ko nepavyksta užsiauginti patiems, restorano savininkai užsisako iš vietinių ūkininkų. Norėdami parodyti kiekvienos „lėkštės istoriją“, vakarienės pabaigoje klientams pateikia savo tiekėjų sąrašą. „Žmonės pamiršta, kad produktas, kurį jie mato lėkštėje, iš kažkur atkeliauja. Mes norime parodyti, kad tai, ką jie ragauja, prasideda ne šioje virtuvėje – istorija yra ilgesnė“, – pasakojo Sigitas.
Vakarienę šiame restorane galima rinktis iš keturių ar septynių patiekalų, o visas valgymo procesas užtrunka apie 2–3 valandas. „Įvertinimo sulaukiame kiekvieną vakarą, kai pamatome dėkojančias akis ar jaučiame spaudžiamą ranką tų, kuriuos matome galbūt vieną kartą ir paskutinį, nes jie iš kažkur atvažiavę, pavyzdžiui, iš kažkokio Švedijos kampelio“, – patirtimi dalijosi vyras, kurio restorane užsieniečiai – dažnesni svečiai nei tautiečiai.
Lietuvius, jo manymu, vis dar domina skirtingos virtuvės, įmantresni produktai, kurių anksčiau neturėjo galimybės ragauti, nors kitos šalys jais mėgavosi ilgus metus. „Tai nėra blogai, tai – smagu. Tik gal kartais norisi prisiminti, ką turime aplinkui ir to nepamiršti, kad po penkerių metų gražgarstė su vyšniniais pomidoriukais netaptų tradiciniu mūsų patiekalu…“ – šypteli Sigitas.
Šiandieninė virtuvė: nuo kastinio iki desertų su grybais
Tai, kaip esame vietinę virtuvę linkę vertinti patys, nė iš tolo neprilygsta tam, kaip ją vertina likęs pasaulis. Pusė milijono lankytojų – būtent tiek aplankė Lietuvos paviljoną pasaulinėj ir skiriama vis kitai temai. 2015 metais paroda, pavadinta „Pamaitinti planetą, energija gyvenimui“, buvo skirta maistui. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į kiekvienos šalies kulinarinę istoriją, tad Lietuva tikrai turėjo kuo pasigirti – tiek pristatydama savo senuosius, tradicinius produktus, tiek ir leisdama žvilgterėti į šiandieninę lietuvišką virtuvę.
Generalinis Lietuvos paviljono parodoje „Expo“ komisaras Romas Jankauskas pasakojo, kad užsieniečius lietuviško maisto degustacijos maloniai nustebino. Čia puikavosi vieni seniausių lietuvių valgių – juoda ruginė duona, baltas varškės sūris, kastinys ir skilandis.
Taip pat parodos svečiai ragavo lietuviško medaus, originalaus sūrio „Liliputas“, gaivinosi mineraliniu vandeniu „Vytautas“, tačiau nevengė ir stipresnių lietuviškų gėrimų – midaus ir alaus.
Tačiau dėmesys buvo sutelktas ne vien į tradicijas. Lietuva demonstravo ir šių dienų kulinarinius pasididžiavimus bei nedvejodama pristatė šiuolaikinę savo produkciją: įvairias užtepėles, majonezus, traškučius. Parodoje pristatytas ir pasaulinį pripažinimą pelnęs lietuviškas šokoladas „Chocolate Naive“ bei originali kava iš Vilniaus „Crooked Nose & Coffee Stories“. Ypatingais desertais iš uogų, vaisių, daržovių ir net grybų vaišino „Virtuvės mitų griovėjų“ komanda. Jų pasirodymas sulaukė itin daug dėmesio, mat desertų ruošai buvo pasitelkti net azoto garai ir ledinis ekranas.
Lietuvišką virtuvę pamėgę iš viso pasaulio suvažiavę lankytojai galėjo vietinės mūsų produkcijos įsigyti suvenyrų krautuvėlėje ar bare. O tie, kurie norėjo paragauti daugiau, nei buvo įmanoma degustacijų metu, lankėsi pasaulinėje parodoje įsikūrusioje lietuviškoje „Bernelių užeigoje“. R. Jankauskas prasitarė, jog prieš parodą buvo nemažai ginčų, ar su šia užeiga neatrodysime per daug kaimiški ir nuobodūs. Tačiau rezultatu galiausiai visi liko patenkinti. „Vargu, ar vakariečius būtume nustebinę baltomis staltiesėmis ir Provanso meniu“, – pasakojo R. Jankauskas.
Nors savo nacionalinėje virtuvėje galbūt ir neturime pasaulinio garso kulinarinių šedevrų, kurių paragauti trauktų žmonės iš viso pasaulio, šį tą gardaus tikrai galime pasiūlyti. Per šimtmečius sukūrėme savo autentiškas lietuviškos virtuvės ir skonių tradicijas ir, savo kasdienę mitybą kartais pagardinę naujais skoniais iš viso pasaulio, lietuvišką virtuvę atrasime vis iš naujo.
