Greitai visi būsime kam nors alergiški

Prognozuojama, jog išlikus dabartinėms sergamumo tendencijoms, apie 2020 metus kas antras Europos gyventojas sirgs bent viena alergine liga. Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą alergijų plitimu ir inicijavo tyrimą pavadinimu „Europrevall“, kuriame dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė prof. habil. dr. Rūta Dubakienė. Ši mokslininkė yra aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė, kurios kabinetas yra paskutinė vieta, į kurią ateina viltį praradę ir niekur kitur pagalbos nesulaukę pacientai, niekur kitur nesulaukę reikiamos pagalbos.

Dažniau tenka paneigti nei diagnozuoti

Profesorė Rūta Dubakienė ypač pabrėžia dezinformacijos problemą alergijos moksluose. Pasak mokslininkės, dažnai žmonės informaciją apie alergijas susirenka iš nepatikimų puslapių internete ir ja patiki: „Kartą universitete vedžiau paskaitą mamoms, tai jos, prisiskaičiusios netikslios informacijos, dar ir mane mokyti pradėjo,“ juokdamasi sakė profesorė. Iš to kyla neteisinga savidiagnozė, klaidingi įsitikinimai, kurie trukdo greitai ir efektyviai spręsti alergijos problemą. Pasak profesorės Dubakienės, dažniau tenka paneigti informaciją, su kuria būna susipažinę pacientai, nei tiesiog diagnozuoti ir gydyti ligą.

Kadangi alergologijos mokslas yra gana naujas, visuomenės žinių kiekis apie alergijas yra labai žemas. Apie tai dar nekalbama Lietuvos mokyklose, o ir mokslo populiarinimo straipsnių apie alergiją yra tiek mažai, kad jie paskęsta tarp kitų rašinių, kurie neatspindi tikrovės. Taip pat labai nedaug medikų dirbdami tuo pat metu užsiiminėja ir švietėjiška veikla, todėl atsiranda daug dezinformacijos, kuri yra nepatvirtinta specialistų.

Lietuva  – viena sveikiausių Europoje

„EuroPrevall“ tyrimas buvo pradėtas maždaug prieš 10 metų ir jo rezultatai yra vis dar analizuojami. Manoma, kad Lietuvoje sergamumas alerginėmis ligomis yra maždaug 10 kartų mažesnis nei Europoje. Taip pat paaiškėjo, jog alerginiai susirgimai nemažėja, tačiau jų augimas taip pat nėra itin stiprus. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad vaikai dažniausiai yra alergiški maistui, o kitos amžiaus grupės serga įvairiomis alergijos formomis. Žinoma, kad alergiją net iki 85 proc. lemia genetiniai veiksniai.

„EuroPrevall“ tyrimų metu nustatyta, kad mūsų šalyje alerginėmis ligomis serga 28 proc. 7–10 metų amžiaus vaikų, alergiškų mokyklinio amžiaus vaikų yra apie 15–20 proc., o naujagimių – apie 7 proc. Lietuvos šeimose alergija maistui dar nėra labai paplitusi – ji būdinga iki 5–10 proc. šeimos narių. Analizuojant bendrą maisto alergijos paplitimą paaiškėjo, kad dauguma maisto alergijų yra „išaugamos“ iki 3 metų amžiaus. Tyrimų duomenys patvirtino, kad padidėjęs jautrumas maistui pasiekia piką pirmaisiais gyvenimo metais.

Tiriant kūdikius iki vienerių metų, iš 43 alergijos simptomus turinčių kūdikių, tik karvės pienui buvo įsijautrinę 11 (26 proc. ), tik kiaušiniams – 8 (19 proc.), tik kviečiams – 1 (2 proc.) kūdikis. Kartu ir pienui, ir kiaušiniams jautrūs buvo 12 (28 proc.) kūdikių, kiti 10 (23 proc.) buvo įsijautrinę keliems ir daugiau maisto alergenų.

Alergija – būsena ar liga?

Svarbu suvokti alergijos sąvoką ir tai, kad egzistuoja daug ligų, kurios yra labai panašios viena į kitą. Alergija yra nuolatinė būsena, o ne liga, bet taip pat egzistuoja ir alerginės ligos. Pastarosios – tai keista reakcija į aplinką ir tam tikras medžiagas. Alergija dažniausiai yra įgimta ir  visuomet slypi genuose. Vadinasi, žmogus paveldi arba įgauna tam tikrus alergijos genus, kurie lieka visam gyvenimui. Alergija yra labai sunkiai išgydoma, tačiau jos poveikį galima sumažinti pasinaudojus imunoterapija ar kitais gydymo metodais.

Nuolat čiaudėti ir kasytis taps norma

Profesorė Rūta Dubakienė teigia, kad alergija yra neišvengiama problema, nes dėl gyvenimo kokybės progreso mes gyvename sterilesnėje aplinkoje bei labiau užterštoje gamtoje. Taip pat ilgėja gyvenimo trukmė, tad žmonės, kurie anksčiau mirdavo dėl silpnos sveikatos, pavyzdžiui, alergijų, dabar gyvenai ilgiau ir perduoda savo genus palikuoniams. Beliks keisti save naudojant imunoterapiją arba genų terapiją ir bandyti kiek įmanoma labiau prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau kai žinai, kam esi alergiškas, tuomet tampa lengviau su tuo kovoti, pavyzdžiui, atsisakyti tam tikro maisto arba cheminių prekių, kurios kelia alergines reakcijas. Profesorė Rūta Dubakienė sako, jog net ir šioje neišvengiamybėje yra tokie metodai kaip imunoterapija, kuri gali pripratinti organizmą prie aplinkos, kuri sukelia alergijų simptomus. Negalima sakyti, kad alergija yra neišgydoma, bet ateityje ji tikrai bus neišvengiama. Profesorė Dubakienė juokauja, jog greitai bus keista, jeigu žmogus bus normalus – nei čiaudės, nei kasysis.

Vaikai alergijas „išauga“

Profesorė teigia, jog svarbiausia  kreipti dėmesį į jaunąją kartą – vaikus, kadangi šioje amžiaus grupėje pasitaiko ypatingai daug alerginių ligų. Todėl būtina žinoti, kokie procesai tuo metu vyksta vaiko organizme. Neretai galima išgirsti, jog vaikas vieną ar kitą alergiją „išauga“, ką sakyti yra nevisai teisinga. Kaip jau minėta anksčiau, alergijos tūno genuose, kurie niekada nesikeičia.

Tačiau alergijos genai nebūtinai visuomet pasireiškia. Dažniausiai simptomai pasireiškia vaikystėje, tuomet apie šeštus metus jie prislopsta ir vėl išryškėja paauglystės laikotarpiu, o moterims – nėštumo metu arba po jo. Visą gyvenimą vyksta savaiminiai pasveikimai, kuomet alergijos genai neišreiškia simptomų, tačiau pati alergija visuomet lieka kūne. Senatvėje alergijos pasireiškia daug rečiau, nes kūno procesai nurimsta ir regresuoja.

Mamos mitybos įtaka vaiko alergijoms

Profesorė Rūta Dubakienė tikina, jog nėštumo metu valgomas maistas neturi jokios įtakos vaiko alergijoms. Nėra tyrimų, įrodančių, jog motinos mityba gali sukelti vaikams alergijas ar padėti jų išvengti. Nėštumo metu vaisiui gali pasireikšti alergija, jeigu jis paveldi tam tikrus alergijos genus iš tėvo senelių ir pan. Kadangi nėštumo metu motinos ir vaiko kraujotaka yra bendra, vaikui gali pasireikšti alergija tam tikriems maisto produktams, nors motina tos alergijos neturi. Tuomet tik gimus galima patikrinti, kam kūdikis yra alergiškas.

Gimus kūdikiui motinos mityba taip pat neturi įtakos alergijoms, nes motinos pieno liaukos yra labai izoliuotos ir alergenai ten nepatenka. Šioje vietoje, svarbu atskirti, kas yra alergija, ir kas yra kitos ligos. Dažnai kūdikis reaguoja į motinos piene esančias kitas daleles, kurios sukelia skrandžio problemas, infekcijas ar berimus, bet svarbu suprasti, kad tai nėra alergija.. Taip pat profesorė Rūta Dubakienė paneigia vieną gajų mitą, jog pats motinos pienas gali sukelti vaikui alergiją. Gyvulinės kilmės ir motinos pieno sudėtis yra skirtinga, ir nors žmogus gali būti alergiškas gyvulinės kilmės pienui, neįmanoma būti alergiškam motinos pienui. Jeigu tik yra galimybė, visada rekomenduojama motinos pienu vaiką maitinti bent pirmus šešis kūdikystės mėnesius.

Skirtumas tarp alergijų ir kitų ligų

Anot profesorės Rūtos Dubakienės, alerginės slogos gali prasidėti tik tuomet, kai vaikui sukanka maždaug dveji metai. Slogos, atsirandančios iki to amžiaus, yra sukeliamos infekcinių ligų, o ne alergijų. Alerginę slogą gali sukelti tik tie alergenai, kurie patenka oro būdu, pavyzdžiui, dulkių erkės, katės, šuns plaukai arba žiedadulkės. Simptomus, pasireiškiančius ant odos, kaip, pavyzdžiui, pleiskanojantys skruostai arba išsausėjusi oda per sulenkimus, dažniausiai sukelia atopinis dermatitas. Tačiau tik apie 10 procentų visų atvejų vyksta dėl alergijos, pavyzdžiui,  kiaušiniams, kviečiams ir panašiai. Likę 90 procentų yra ne alerginės atopinės ligos, nors jų išraiška yra tokia pati. Dažniausiai tai yra virškinimo, žarnyno problemos arba tam tikri mikrobai. Cheminės medžiagos, pavyzdžiui, skalbimo milteliai, yra tik dirgikliai ir žmonės labai retai iš tiesų būna   jiems alergiški.

Atsiradus sveikatos problemoms, žmonės dažniausiai eina ne pas gydytojus, o į vaistinę. Profesorė juokauja, kad jeigu ji pati susidurtų su alerginėmis problemomis, ji, ko gero, dėl didelių eilių ir stumdymosi taip pat neitų pas gydytojus. Per metus pas alergologus apsilanko maždaug vienas procentas visų Lietuvos gyventojų, tačiau jeigu žmonės sugebėtų atskirti alergines ligas nuo ne alerginių, tuomet apsilankančiųjų būtų dar mažiau. Alergiją galima atskirti uždavus sau du klausimus: ar pakilo aukšta temperatūra ir kaip atrodo išskyros iš nosies. Jeigu temperatūros nėra pakilusi, išskyros panašios į vandenį, niežti nosį  ir dažnai čiaudima, tuomet tai – alergija. Jeigu temperatūra aukšta, o išskyros iš nosies – geltonos arba žalios spalvos, tai greičiau yra infekcija ar kita liga.

Patalpinta: Rašiniai