Kėdainių krašto gyventojus suvienijo tautinė juosta
Kėdainiuose vyko dviejų Lietuvos valstybingumui svarbių datų įprasminta akcija – tautinės juostos audimas. Nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios dienos kėdainiečiai turėjo galimybę atvykti į Kėdainių krašto muziejų, Vinco Svirskio kryžių salę ir savo rankomis prisidėti prie trispalvės spalvomis išmargintos juostos audimo. Kovo 11-ąją dieną 11 metrų ilgio juosta buvo pristatyta miestiečiams iškilmingo minėjimo Kėdainių kultūros centre metu. Ši akcija skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti.
Vinco Svirskio kryžių salėje visą mėnesį šurmuliavo kėdainiečių minia. Visi jie kantriai laukdavo savo eilės prisėsti prie staklių ir taip prisiliesti prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejui skirto simbolio. Kaip sakė Kėdainių krašto muziejaus fondų saugotoja Rita Vertelienė, ši idėja sudomino didelį būrį kedainiečių. Iš pažiūros, nebepopuliarus ir visų primirštas amatas sutraukė net 1021 žmogų, kuris sėdo už skolintų staklių ir kantriai audė. Žmonės ėjo ir pavieniui, ir kolektyvais. Daugiau po vieną ėjo vyresnio amžiaus moterys, kurios su nostalgija prisiminė jaunystės laikus, kai pačios audė, ar savo audžiančias mamas.
Pilietiškai nusiteikusiems kėdainiečiams visą mėnesį palinkusi prie staklių talkino audėja Milda Petraitienė. Atėjusiems moteris aiškino, kaip austi, kaip elgtis su šaudykle, kaip minti koja. Kiekvienas, prisidėjęs prie audimo, buvo įamžinamas fotografijoje. Jos visos buvo klijuojamos į specialią knygą. Be to, šalia savo nuotraukos kiekvienas galėjo palikti įrašą. Audėjus įamžino fotografas Vydas Bečelis, o kai jis negalėjo, fotografavo pačios krašto muziejaus darbuotojos. Ši speciali knyga, kaip ir nuausta tautinė juosta, vėliau bus saugoma Krašto muziejuje.
Muziejininkų teigimu, sunku išskirti, iš kur atvyko daugiau žmonių – kaimo ar miesto. Apie 40 moksleivių apsilankė iš Vilniaus, kurie sakė apie juostos audimą sužinoję iš respublikinės spaudos. Trispalvės juostos austi buvo atvykę medikai iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, įvairių miesto vaikų darželių darbuotojai, žmonių grupės iš rajono savivaldybės, rajono seniūnijų.
Idėjos sumanytojai pabrėžia, kad iš tiesų rekordo jie nesiekė. Tai labiau sietina su vienybės idėja, kad kiekvienas kažkuo prisidėtų: nuo mažųjų rajono gyventojų iki senjorų. Kad kiekvienas įaustų savo juostos centimetrą ir pasijustų didelės bei vieningos bendruomenės dalimi.
„Mes esame labai pilietiški, todėl pasitarę nusprendėme, jog reikia kreiptis į Krašto muziejų, kad galėtume prisidėti prie šios trispalvės audimo. Labai džiaugiuosi savo kolektyvu, kad iš karto palaikė pasiūlymą ir nereikėjo raginti vieniems kitų. Nebuvo labai sudėtinga. Gal tik sunkiau, kai reikia kelias eilutes paausti, nes norisi, kad jos būtų lygios, o tai reikalauja jėgų ir kantrybės,“– patriotiškai kalbėjo pristatyme dalyvavęs rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus specialistas Arnas Argustas.
Toks įsimenantis valstybinės šventės paminėjimas rajone anksčiau surengtas nebuvo. Džiugu, kad ir nedideli Lietuvos miestai nestokoja idėjų organizuodami netradicinius renginius, neapsiriboja vien tik įprastiniais šventiniais koncertais su skambiomis politikų kalbomis.