Su žurnalistikos studentais diskutavo Žurnalistų etikos inspektorė
Rugsėjo 28 dieną Vilniaus Universitete lankėsi Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaite-Tiumenevienė. Susitikimas vyko Juozo Keliuočio auditorijoje. Paskaitos metu antro kurso žurnalistikos bakalauro programos studentams buvo pristatyta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veikla, gaunamų skundų tendencijos, vyko diskusija dėl asmens privatumo.
Rimanto Leonavičiaus nuotr. Per metus susilaukia apie 200 skundų
I. Ramanauskaitė-Tiumenevienė pasakojo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos gaunamų skundų skaičiai stabilūs – jų per metus gauna beveik du šimtus. Anot inspektorės, pastebimas ir nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimo mažėjimas, tačiau gaunama daugiau skundų dėl dalykinės reputacijos ir privatumo.
„Pastaruoju metu žmonės vis daugiau dėmesio skiria privatumui. Reikia prisiminti, kad vieši asmenys irgi turi teisę į privatų gyvenimą. Kaip ir Gretos Kildišienės atveju – žurnalistai skambino ir klausė, ar galima viešinti vidurinio mokslo baigimo diplomą. Atsakymas paprastas: pats faktas, jog moteris baigė mokyklą, yra interesas, tačiau pažymiai jau yra smalsumo tenkinimas, ir jų negalima skelbti“, – pasakojo G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Tarnyba susilaukia kritikos
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra viešojo administravimo institucija, o pagrindinis jos tikslas – prižiūrėti ir kontroliuoti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą. Todėl, anot G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės, neretai tarnyba, o ypač inspektorius, susilaukia kritikos ir pastabų.
„Mus kritikuoja dėl įvairios informacijos žymėjimo internetiniuose puslapiuose. Kartais apsilankius svetainėse, kuriose gali būti nepilnamečius neigiamai veikianti informacija, reikia pažymėti, jog asmeniui jau yra 18 metų. Šį draudimą galima lengvai apeiti, tačiau nieko padaryti negalime“, – pripažino inspektorė ir pabrėžė, kad pirmiausiai patys tėvai turėtų kontroliuoti, ką internete veikia jų vaikas.
Žurnalistai pažeidžia įstatymą
Anot susitikimo viešnios, žiniasklaida kartais bando įstatymo ribas. Inspektorė paminėjo kelis pavyzdžius, kuomet pažeidžiamas Visuomenės informavimo įstatymas ar Visuomenės informavimo etikos kodeksas.
„Reikėtų vengti kategoriškų epitetų: „vaikžudė“, „žudikas“, „smurtautojas“ ir pan. Kol teismas neįrodo kaltės, žurnalistams negalima kaltinti žmonių. Neseniai buvo vienas savižudybės atvejis ir jis buvo su realiomis iliustracijomis – virve ir kitais atributais. Taip žurnalistai negali elgtis“, – kalbėjo inspektorė ir pabrėžė, kad dabar žurnalistai vis dažniau skambina ir konsultuojasi dėl rašomų tekstų ar transliuojamos medžiagos.
Žmonės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipiasi ir dėl netinkamos vaizdinės medžiagos. Inspektorė prisiminė ir 2016-ųjų birželį vykusį atvejį, kai dėl legendinės metalo grupės „Iron Maiden“ koncerto Lietuvoje plakato kreipėsi pasipiktinę tėvai. Plakate buvo vaizduojamas pabaisa su išplėšta širdimi rankoje ir varvančiais kraujo lašais. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą tokią reklamą uždrausti. „Toks koncerto pateikimas gąsdino vaikus, nes plakatą buvo galima matyti“, – sakė Žurnalistų etikos inspektorė.
