Kultūra regionuose gali būti gyvesnė nei didmiesčiuose
Kultūros puoselėjimas šiais laikais yra nelengva užduotis, ypač, kai nemažėjanti emigracija tą kultūrą neretai „pasiima“ kartu su tautiečiais. Šalies didmiesčiuose vykstantys kultūriniai renginiai ir festivaliai visada susilaukia dėmesio, tačiau kaip savo kultūrą auginti mažiems miesteliams? Anykščiuose įsikūrusio Menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė sako, kad šis miestas yra draugiškas kūrėjams ir jame tikrai galima pasireikšti, o Anykščių kultūros centro skyrių kuratorė Danguolė Paunksnienė tikina, jog šiame mieste kultūrinis gyvenimas visada buvo ir bus gyvas.
Anykščių menų inkubatorius. „Statybos ir architektūra“ nuotr. Nauja erdvė kūrybai
2014-aisiais Anykščiuose duris atvėrė Menų inkubatorius – menų studija. Tuomet buvo skelbiama, jog tai pirmasis toks inkubatorius visoje Aukštaitijoje, o jo projektas užtruko net šešerius metus ir atsiėjo beveik 7 mln litų. Menų inkubatoriuje reziduoja įvairūs menininkai ir kūrėjai, kuriems yra suteikiamos patalpos ir galimybė kurti. Modernios menų studijos direktorė Daiva Perevičienė teigia, kad per trejus veiklos metus buvo stengiamasi vietinius supažindinti su menininkais organizuojant renginius, parodas, seminarus ar edukacines programas. „Dalis gyventojų tapo nuolatiniais inkubatoriaus lankytojais. O pačiam inkubatoriui labai svarbu būti žinomam ne tik mieste, bet ir visame regione, nes taip didėja ne tik pačios įstaigos, bet ir jame kuriančių menininkų žinomumas“, – dėsto D. Perevičienė.
Paprašyta įvertinti Anykščių kultūrinio gyvenimo situaciją, D. Perevičienė sako, kad didžiausias šio miestelio pliusas yra įstaigų, užsiimančių kultūrine-menine veikla, gausa ir tų įstaigų noras siekti kuo geresnių rezultatų. Menų inkubatoriaus direktorės manymu, viena iš pagrindinių mažo miesto plėtros sąlygų yra kūrybai ir kultūrai palankios aplinkos kūrimas. Tokia aplinka, pasak jos, traukia kūrybingus žmones, kurie savo talentu ir žiniomis garsina miestą.
Patenkinti ne visi
Per trejų metų veiklos laikotarpį Anykščių menų inkubatoriuje buvo surengtos 24 parodos, suorganizuoti 29 įvairūs renginiai, o šiuo metu inkubatoriuje kuria 16 rezidentų – nuo grafikos dizainerių iki kosmetikos gamintojų. Tačiau patys kūrėjai inkubatorių vertina dvejopai. Vieni džiaugiasi galėdami jame pasireikšti, tačiau yra tokių, kurie ten sudarytomis sąlygomis kūrybai nėra patenkinti ir inkubatorių vertina itin kritiškai. Viena iš menininkių, keramikė Justė Kamarauskaitė pasakoja, jog inkubatoriuje ji nuomojasi studiją ir įrangą. „Neturiu standartinio darbo grafiko, lankausi tiek, kiek turiu darbų, o vasarą kuriu intensyviau. Viskas priklauso nuo mano individualaus darbo ir pastangų“, – aiškina keramikė. Ji sako, kad menų inkubatoriaus administraciją sudaro tik direktorė, buhalterė ir administratorė, todėl kol kas nėra galimybių sustiprinti menininkų vadybą.
Dar viena inkubatoriuje reziduojanti kūrėja, tekstilės dizainerė Irutė Aleknavičienė pasakoja, kad pirmais metais inkubatoriuje ji būdavo dažnai, tačiau dabar beveik jame nebesilanko. Menininkė prisimena, kad minčių viską mesti buvo jau seniau, nes jautė, kad kaip kūrėja nejuda į priekį, tačiau vis susilaikydavo. „Dažnai tampu elementaria drabužių taisytoja, o to, ką galėčiau padaryti, nepadarau nė dalelės. Seminarai irgi nebepadeda, nes viską ir taip žinau“, – pasakoja I. Aleknavičienė. Tekstilės dizainerė prisimena, kad jau iš pradžių ji jautė diskomfortą, nes vadovybė nuolat keitė jos darbo vietą, kartais net iškeldavo į rūsį, todėl blogai jautėsi neturėdama savo vietos. „Bandžiau parodyti, kad norėčiau kažką keisti, bet niekam buvo neįdomu. Palaikymo nesulaukiau“, – sako pašnekovė. Ji tikina, kad bene didžiausia inkubatoriaus problema yra meno vadybos nebuvimas.
Kita kūrėja, viena iš „Gamtos pilnatvės“ kosmetikos gamintojų Vaida Zlatkutė sako, kad menų inkubatorius jai – ypatinga vieta. „Čia mus aplanko daug turistų ir svečių, anykštėnai mus myli“, – sako pašnekovė. Ji inkubatoriaus vadovybę vertina palankiai ir sako, kad dėl kūrėjų čia yra stengiamasi. „Esame laimingos būdamos čia“, – kalba V. Zlatkutė.
Kultūrinis gyvenimas Anykščiuose – pavydėtinas
Anykščių kultūros centro skyrių kuratorė Danguolė Paunksnienė sako, kad apie Anykščių kultūrinį gyvenimą ji gali kalbėti tik gražiais žodžiais. Pasak jos, į renginius miestelyje susirenka tikrai nemažai žmonių, nors jų kiekis dažniausiai priklauso nuo renginių pobūdžio. „Jei vyksta kino karavanas ar kokie koncertai, ateina daugiau jaunimo. Valstybinių švenčių minėjimo renginius renkasi mišresnė auditorija, tačiau daugiau būna vyresnio amžiaus anykštėnų“, – aiškina D. Pauksnienė. Pasak jos, kiekvienas Anykščiuose ir visame rajone gali atrasti širdžiai mielų renginių, nes kultūra čia visada buvo ir liks gyva.
D.Pauksnienė mano, kad kultūra kiekvienam miestui ir miesteliui yra būtinas dalykas, todėl net mažiausi miesteliai neturėtų uždaryti savo kultūros namų, nes tai vienintelis židinys, suburiantis visą bendruomenę.
Sunku visur suspėti
Liepos 6-ąją Anykščių miesto aikštėje skambėjo kvartetas, susibūręs specialiai Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventei. Iš susirinkusiųjų reakcijų buvo akivaizdu, kad tokį dalyką anykštėnai buvo jau labai seniai regėję – jaunuolių kvartetas energingai atliko pačias žymiausias lietuvių kompozitorių ir liaudies dainas, kaip patys sako, iš lietuvių chorinės muzikos aukso fondo. Idėjos sumanytojas, režisierius Julius Jakubėnas sako, jog jam yra labai svarbu į Anykščių kultūrą įpinti profesionalią muziką, nes anykštėnai prie to dar nėra pratę. Kvartetas susibūrė idant parodytų vietiniams lietuviškos muzikos grožį ir įrodytų, kad nuoširdumui nebūtinos didelės investicijos. „Mūsų dūšios susišaukė, todėl ne visada dėl geros idėjos reikia didelių honorarų. Kartais užtenka giminingų širdžių“, – teigia jaunas režisierius.
J. Jakubėnas pastebi, kad Anykščių kultūrinis gyvenimas yra toks turtingas ir įdomus, jog čia net sunku suspėti viską pamatyti. Pasak jo, organizuojamų renginių kokybė yra itin aukšta, o prie kultūros gerinimo prisideda ir miestelyje esantys menų centrai, bibliotekos, muziejai. „Kiek yra veiksmo, dūzgia čia viskas“, – stebisi režisierius.
Jis pripažįsta, kad kultūros augimą kiek prislopina finansavimo trūkumas, tačiau neabejoja, kad šiuo metu bent jau Anykščiuose vyksta tikrų tikriausias kultūrinis renesansas.
