Nijolės Narmontaitės knygos pristatymas: nuo netikėtų improvizacijų iki intriguojančių istorijų

Paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną vyko aktorės Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“ (Alma littera) pristatymas. Jame netrūko juoko, nuoširdumo bei teatrinių detektyvų.

Nijolės Narmontaitės knygos pristatyme netrūko improvizacijų. L. Balandžio (Žmonės.lt) nuotr.

Renginys pradėtas teatrališkai: knygos autorė bei jos kolegos – aktorė Virginija Kochanskytė, baritonas Vytautas Juozapaitis, režisierius Gytis Padegimas – į salę įžengė nešini didžiuliu plakatu su mintimis iš naujos knygos, taip paskui save vesdami būrį žmonių.

„Kai perskaitysite knygą, suprasite, kodėl mes tai padarėme, nes tai – citata, tikras įvykis, kuris buvo nutikęs Oskarui Koršunovui Edinburgo festivalio metu, kai jie ėjo susispietę vienas prie kito ir masės žmonių jungėsi prie jų“,– paaiškino N. Narmontaitė.

„Būkit pasveikinti atvykę į teatro užkulisius“, – džiaugsmingai pridūrė V. Kochanskytė.

Ji taip pat pajuokavo, kad tarp renginio dalyvių pasigedo teatrologų ar literatūrologų, galinčių rimtai ir apibendrintai pristatyti knygą. Tačiau ji įsitikinusi, jog jie čia neturėtų ką veikti: „Teatrologai nekeliauja su mumis, nešvenčia, nenakvoja viešbučiuose ir mokyklose, nesipyksta, nekovoja dėl spektaklių“. Aktorė padėkojo knygos autorei ir savo bičiulei už „šeimos gyvenimo liudijimą“ ir pasidžiaugė N. Narmontaitės komikės talentu.

Vienas iš knygos herojų Gytis Padegimas, paklaustas, kas jam teikia daugiausiai laimės, neabejodamas atsakė: „Nors mano galiojimo laikas gali greitai pasibaigti, bet vis tikiu, kad lemtingas gyvenimo nuotykis, didžiausia meilė, geriausias spektaklis – dar prieš akis.“

Knygoje pateikiamos įvairios režisieriaus pavardės variacijos: „Padegimas, Pagedimas, Padegėsis, Padžogas, Pagožiauskas“, tad G. Padegimas pridėjo „kas į dainą nesudėta“ bei pasidalijo su pavarde susijusia istorija: „Einu per Kauną, žiūriu – gaisras. Aš, kaip atsakingas pilietis, paskambinau į gaisrinę ir sakau: degam! Paklausė, kas pranešė apie įvykį, pasakiau – Padegimas, o jie man: baikit juokus, tuoj policiją atsiųsim! Ir sudegė namelis, ir sudegė.“

Gytis Padegimas pasakojo tai, „kas dar į dainą nesudėta“. L. Balandžio (Žmonės.lt) nuotr.
Gytis Padegimas pasakojo tai, „kas dar į dainą nesudėta“. L. Balandžio (Žmonės.lt) nuotr.

N. Narmontaitė daug dėmesio skyrė kitą gyvenimo teatre pusę matančioms kasininkėms. Ji knygų mugės lankytojams papasakojo, ko kartais žmonės klausia atėję prie kasos. „Kasininke, ar aš mačiau šį spektaklį?“, „Ar Narmontaitė šiandien vaidins gyva?“, „Ar yra bilietų partneryje?“, „Jūsų sėdynės minkštos?“, „Ar bilietai šeštos eilės vidury nebus iš krašto?“…

Salėje aidėjo juokas, o autorė pasakė, kad dar daugiau šypsenų bus perskaičius knygą.

Vytautas Juozapaitis, kalbėdamas apie naująją knygą juokavo, kad jos viršelis turėjo būti juodas: „Visa tai, kas parašyta knygoje – nelaimės. Šiandien visi juokiamės, tuo metu tai buvo pasaulio pabaiga.“ Operos solistas prisiminė, kai scenoje pamiršo tekstą ir dainavo vaistų pavadinimus, kai operoje „Traviata“ atliko Alfredo, kurį vaidino Virgilijus Noreika, tėvo partiją ir kitas smagias (o kartais – nelabai) istorijas.

N. Narmontaitė priminė, kad knyga pasirodė 2014-aisiais, kurie buvo paskelbti Teatro metais, tačiau tuoj pat paatviravo, jog visi metai jai – teatro metai. Būtent dėl to iki Kalėdų bus išleista ir antroji šios knygos dalis.

Knygoje „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“ nutikimus iš savo gyvenimo pasakoja Gražina Balandytė, Andrius Bialobžeskis, Eglė Gabrėnaitė, Jurgita Jurkutė, Dainius Kazlauskas, Virginija Kochanskytė, Oskaras Koršunovas, „Liūdni slibinai“, Nelė Savičenko, Rimas Tuminas bei kiti aktoriai, režisieriai ir, žinoma, kasininkės.

Istorijas šmaikščiai iliustravo dailininkas Rimas Valeikis.

nijole_narmontaite3

Po knygos pristatymo, autorė bei renginio svečiai dalijo autografus, bendravo su skaitytojais. Nijolė Narmontaitė buvo kaip visada šmaikšti ir atvira.

Knygoje pasakojami nutikimai iš įvairių kartų aktorių ir režisierių gyvenimų. Ar, Jūsų manymu, tos kartos ir jų istorijos labai skiriasi?

Visų pirma skiriasi patirtis. Vyresnioji karta jos sukaupusi gerokai daugiau, na, o jaunesniosios gyvenimo skrynelė dar tik pildosi. Be to, kas jaunimui labai juokinga, vyresniems gal kartais visai nekelia juoko.

Kita vertus, jaunimui labai sunku suprasti sovietinį laikotarpį bei jo detales, pajausti, kokia dvasia būdavo, kai tekdavo vaidinti tuščioje salėje. Negalėjai nevaidinti, nes išveš į Sibirą, jei ta diena sutampa su religine švente. Jaunimas tai labai sunkiai supranta. Juk kam vaidinti, jei salėje nė vieno žmogaus?

Viename interviu esate sakiusi, kad juokinga, kai Jus pradeda vadinti rašytoja. Visgi, kaip vertinate savo naująjį amplua?

Vertinu žaismingai. Tai – viena gyvenimo švenčių, dar viena džiugena.

Visiems pašnekovams uždavėte klausimą „Ką daryti, kad gyventi būtų linksmiau, dūšioj šviesiau?“. Tad koks Jūsų laimės receptas?

Kiekvienoje smulkmenoje ieškoti džiaugsmo.

Patalpinta: Kultūra, Knygos