Klaipėdiečius vienijanti aistra pradeda 8-ąjį sezoną
Klaipėdoje krepšinis gyvas ne vien dėl garsiosios „Neptūno“ komandos nuopelnų, bet ir dėl miesto mėgėjų lygos siekio puoselėti sportinę klaipėdiečių gyvenseną bei tapti matomais. Artėjant naujam krepšinio sezonui pasikalbėjome su jau 8 metus skaičiuojančios Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygos direktoriumi Vygantu Nagiu apie lygos tikslus, planus ir savirealizaciją.
Nepaisant to, jog žaidėjai laisvalaikį su šeima iškeičia į krepšinio aikštelę, didžiausiais fanais išlieka artimieji. Klaipėdos mėgėjų krepšinio lygos nuotr. – Kas jums asmeniškai yra Klaipėdos krepšinio mėgėjų lyga?
Asmeniškai man tai yra gyvenimas. Todėl, kad aš išgyvenau lygą nuo mažiausios asmenybės joje iki pačios didžiausios. Pirmiausia, tapau mėgėjų lygos statistu. Sekančiais metais lygoje dalyvavau ir kaip žaidėjas gindamas savo aukštosios mokyklos vardą. Kelis metus taip ir tęsėsi, kol pernai gavau pasiūlymą išbandyti savo jėgas direktoriaus pareigose. Priėmiau tai kaip rimtesnį žingsnį gyvenime. Dabar stengiuosi padaryti lygą tokia, kokią aš ją matau.
– Kokie žmonės žaidžia mėgėjų lygoje?
Mėgėjų lyga buria įvairias asmenybes: yra mėgėjai, kurie visą gyvenimą krepšinį žaidė kieme su draugais. Yra tokių, kurie turėjo tapti profesionalais ir žaidžia gerai, tačiau dėl iškilusių sveikatos problemų netapo. Ir yra mėgėjų lygoje žaidžiantys buvę profesionalai, tokie krepšininkai kaip Eurelijus Žukauskas, Saulius Štombergas, Osvaldas Kurauskas.
– Nepaisant krepšininkų profesionalumo, kuo mėgėjų lyga labiausiai skiriasi nuo profesionalų lygos?
Pagrindinis skirtumas yra tai, kad profesionalai dirba krepšinyje, o mėgėjai renkasi savo laisvalaikį praleisti ne su šeima, draugais, o būtent krepšinio aikštelėje, sportuojant. Praeityje buvo daug elementų, kuo mes atsilikinėjome, tačiau kiekvienais metais einame link to, kad būtume kuo panašesni į profesionalų lygą. Norime, kad mėgėjas galėtų pasijausti kuo arčiau tikrųjų sportininkų.
– Kiek komandų planuojama suburti šį sezoną?
Klaipėdoje yra dvi krepšinio mėgėjų lygos. Mūsų lyga yra visiškai mėgėjų, o kitoje žaidžia aštuonios pusiau profesionalų komandos. Siekiu artėjančiam sezonui suburti nuo 30 iki 32 komandų. Bandome komandų skaičių išlaikyti, visgi rotacija vyksta tiek tarp komandų, tiek komandose.
– Kokie pasikeitimai planuojami nuo praėjusio sezono?
Pirmas ir svarbiausias man dalykas, jog kitą sezoną planuojama įgyvendinti gyvąją statistiką: internetu bus galima stebėti statistiką, nesvarbu, kur būtum. Taip pat savo įvaizdį pakeis oficialus Klaipėdos mėgėjų lygos puslapis www.klaipedoslyga.lt. Naujasis puslapis bus modernesnis, inovatyvesnis.
Sieksime, kad žaidėjais būtų labiau pasirūpinta, jie jaustųsi ne tik mėgėjais. Tai bandysime įgyvendinti susirasdami partnerius, kurie tiektų komandoms vandenį. Ieškosime sportinių aprangų, kurias žaidėjams pasiūlysime geriausiomis kainomis. Norime sugriežtinti varžybų modelį: išskirti keletą taurių, kad žaidėjai pasirinktų, kur nori išmėginti savo jėgas. Viena taurė turėtų būti rimtesnė, kita – lengvesnė, naujai susibūrusioms komandoms.
– Koks didžiausias lygos tikslas?
Pagrindinis tikslas būtų padaryti, kad mėgėjas, žaidžiantis mūsų lygoje būtų pats laimingiausias iš visų. Dirbame ne dėl savęs, o dėl jų. Norime sukurti geras žaidimo sąlygas.
– Ar Klaipėdos savivaldybė prisideda prie lygos gyvavimo?
Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos miesto meru gerbiamu Vytautu Grubliausku. Jis daugelį metų iš eilės įsteigia savo vardo taurę. Meras prisideda prie lygos gyvavimo ir savo palaikymu, pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome gražų projektą, kuomet prieš atkrintamąsias varžybas filmavome trumpą vaizdo klipą su juo, linkinčiu komandoms gero azarto. Per apdovanojimus, jei merui leidžia galimybės, atvyksta pasveikinti mėgėjus, įteikia savo vardo taurę, paspaudžia rankas.
Merą dažnai matau „Neptūno“ varžybose, kur jis sėdi ne pirmose eilėse, o stovi prie pagrindinių fanų ir ten praleidžia visas rungtynes. Tai daug ką pasako apie mūsų miesto merą.
– Kaip pritraukiamas jaunimas? Ar aktyviai renkasi?
Pritraukti jaunimą, manau, yra trenerių įdirbis. Su vienmečiais jie gali pasistumdyti, o kai reikia išeiti kovoti su vyrais, jie kitaip nusiteikia ir susikaupia. Tampa geriau pasiruošusiais tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Praėjusį sezoną aikštelėje susitiko krepšinio mokykloje žaidžiantis jaunuolis ir jo tėvas, žaidžiantis mėgėjų lygoje. Tokia sūnaus ir tėvo dvikova buvo euforija krepšinio mėgėjams, be to, pirmoji mūsų istorijoje.
Kai kurios komandos mėgėjų lygoje nesusirenka pilnos sudėties. O jaunimo komandos, būna, susirenka po 15-16 žmonių. Nors ne visi gali būti registruoti, bet jie nori ten būti. Tai rodo, jog jaunimas nestokoja aktyvumo.
– Ar Klaipėdos visuomenė domisi mėgėjų lyga?
Kai vyksta reguliarusis sezonas, dažniausiai renkasi žaidėjų šeimos, draugai, artimieji. Tik praėjusį sezoną pastebėjau tendenciją jog atvyksta kitų komandų treneriai ir žaidėjai, einantys profesionalumo linkme: analizuoja priešininkus, jų keitimus, derinius.
Viena iš geriausių Klaipėdos mėgėjų lygos komandų „Gintaro baldai“ turi savo fanų grupuotę, kuri renkasi į visas jų varžybas pastaruosius penkerius metus. Tai išties stebina ir džiugina.
Galbūt nesulaukiame didelio susidomėjimo reguliaraus sezono varžybose, tačiau lemiamas dvikovos ir finalai sutelkia didelį palaikymą.
– Kokių ir kur didžiausių konfliktų, nesutarimų atsiranda?
Bet kokiu atveju, kaip ir kiekviename sporte, didžiausi nesutarimai vyksta aikštelėje kovojant dėl pergalės, nevaldant emocijų.
Problema tampa ir tai, kad reguliaraus sezono pabaigoje komandos pradeda skaičiavimą, kiek reikia pralaimėti varžybų, kad pasirinkti savo ateities varžovą. Dažnai kitos komandos pyksta ir reiškia savo nepasitenkinimą, kodėl mes nesugebame jų sutvardyti. Bet tai yra mėgėjų sportas ir mes negalime taikyti sankcijų už tokį elgesį. Reikia atsiminti, kad viskas, ką turime, tai garbė aikštelėje.
– O kaip dėl finansavimo?
Finansavimas yra opiausias klausimas visur ir visada. Nesame didelė organizacija, apie 500 žmonių. Gan sudėtinga gauti finansavimą iš įmonių, kurios manytų, kad reklamuotis mėgėjų lygoje yra naudinga. Todėl mes ieškome partnerių, kurie prisidėtų tam tikrais prizais.
Lyga savo veiklą vykdo iš pačių mėgėjų lėšų. Kiekviena komanda sezono pradžioje susimoka startinį mokestį, apie 830 eurų sezonui, kuris, priklausomai nuo kaštų, gali kisti. Į startinį mokestį būną įskaičiuotas varžybų organizavimas, aptarnaujantis personalas: teisėjai, sekretoriatas, fotografai.
– Ar mėgėjų lyga, kaip organizacija, tobulėja?
Pradėjus man dirbti, prie lygos prisijungė trys nauji partneriai, kurie suteikė galimybę kiekvieną mėnesį apdovanoti jaunąjį lygos talentą, rezultatyviausius bei naudingiausius mėnesio žaidėjus. Darėme keletą konkursų, kuriuose komandos galėjo laimėti kamuolius, pakvietimus į sporto klubus ir panašiai.
Tačiau, kaip ir kiek tobulėjame, turėtų vertinti dalyviai ir žiūrovai. Mes bandome žengti kiekvieną mėnesį į priekį.
