„Studijų metu man labai patiko praktikos, kurias turėjome kiekvieną vasarą. Tai – sveikas dušas ir geras pasitikrinimas, kuri sritis prie širdies“, – sako LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja Eglė Daugėlaitė.

VU Žurnalistikos institute besimokantys studentai po pirmo kurso vasarą atlieka privalomą profesinę praktiką regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje. Po antrų studijų metų taip pat vasaros laikotarpiu renkasi privalomos praktikos vietas, pagal raiškas (vaizdas, garsas, raštas), kurias mokėsi. Baigus trečią kursą privaloma profesinė praktika vėlgi vykdoma pagal raiškas, kurios metu yra galimybė pradėti rinktis medžiagą būsimam kūrybiniam darbui, tačiau ši atliekama ketvirto kurso pirmo semestro pradžioje.

Praktika – geriausias mokytojas

Nors įgyti teorinių žinių apie studijuojamą mokslą svarbu, praktika kur kas geriau supažindina su žurnalistika, leidžia pamatyti tikrąjį žurnalisto darbą, atrasti kryptį, kurios link žadi eiti.

Prieš 23 m. Žurnalistikos institutą baigęs atlikėjas bei „Žinių radijo“ laidos „Marijonas kviečia“ vedėjas Marijonas Mikutavičius pamena, kad tie kursiokai, kurie kibo į darbus nieko nelaukę, tapo geriausiais žurnalistais.

„Vieni grupiokai pradėjo dirbti tuo metu populiariose žiniasklaidos priemonėse „Lietuvos rytas“, „Respublika“. Tai mūsų kartoje suponavo mintį, kad praktika – geriausias mokytojas. Gerais žurnalistais tapo tie, kurie griebė jautį už ragų kuo anksčiau“, – apie kursiokus atsiliepia dainininkas.

Šiemet žurnalistiką baigianti Reda Stagnytė sako žinojusi, kas jos laukia studijų metu, todėl specialybe nenusivylė. Ketvirtakursė džiaugiasi VU žurnalistams teikiama praktika nuo pirmo kurso.

„Studijose labiausiai žavi galimybė atlikti kelias skirtingas praktikas. Juk jų metu gali susipažinti su redakcijos kasdienybe, pritaikyti studijų metu įgytas teorines žinias, taip pat sužinoti, ar ši specialybė tau tinkama“, – apie mokslus pasakoja R. Stagnytė.

Du metus VU žurnalistikos besimokanti Viktorija Vaserytė pritaria anksčiau išsakytoms nuomonėms. Pasak merginos, studijos naudingos tik praktiniais patarimais – kaip elgtis, dirbant žiniasklaidos priemonėse.

„Žurnalistikos auditorijoje neišmoksi, būtinai turi susirasti nišą, kurioje galėsi pritaikyti įgytas žinias – atlikti praktiką ar įsidarbinti spaudoje, interneto portale, radijuje, televizijoje“, – kalba antrakursė.

Dėstytojai formuoja pasaulėžiūrą

1999 m. VU Žurnalistikos bakalaurą įgijusi „Delfi.lt“ redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė dėkoja universiteto lektoriams, padėjusiems žengti žurnalistiniu keliu.

„Turėjome nuostabių dėstytojų, tokių kaip Laimonas Tapinas, Regimantas Tamošaitis, A.A. Skirmantas Valiulis, ir daugybė kitų. Jie vaidino svarbų vaidmenį pasaulėžiūros formavime, geresniame išsilavinime. Esu už daug ką dėkinga“, – prisiminimais dalinasi redaktorė.

Prieš penkerius metus VU žurnalistiką baigusi E. Daugėlaitė tikina supratusi, kad „jei labai nori dirbti žiniasklaidoje, nebūtina būti žurnalistu. Bet tikrai nesigailiu stojusi į žurnalistiką, studijos duoda bendrą žiniasklaidos vaizdą, žodyną, sampratą, teorijas, praktikas. Iš tiesų turėjome ne vieną ir ne du dėstytojus, profesorius, kurių paskaitų medžiagą atsimenu iki šiol, ir panaudoju, ir apie tai padiskutuoju su kolegomis“.

Ketvirtakursė R. Stagnytė paklausta, kas šiose studijose jai atrodo itin reikšminga, atsakė, jog, be galimybės praktikuotis, svarbu – dėstytojų įvairovė: „Paskaitas skaito ir praktikai, ir teoretikai ne tik iš Komunikacijos, bet ir iš kitų fakultetų.“

Antrus metus žurnalistikos mokslus kremtanti V. Vaserytė, be universitete dirbančių lektorių, stengiasi kuo daugiau žinių pasisemti iš svečių, apsilankančių Žurnalistikos institute.

„Mane žavi ateinantys dėstyti žurnalistai, kurie patys šią dieną dirba ir taikosi prie besikeičiančios auditorijos, tradicijų. Iš tokių žmonių mes, studentai, galime išmokti daugiausia darbe praversiančių metodų, triukų, gauti patarimų, pasisemti idėjų“, – sako antrakursė.

Studijas vertina chaotiškai

Anksčiau VU bakalauro studijų programą baigę žurnalistai pasakoja, kad minėtieji mokslai visada buvo kiek „netvarkingi“ ir nepastovūs. Tokiai pozicijai pritaria ir dabartiniai studentai.

M. Mikutavičius, paklaustas, kaip atrodė studijos jo laikais, paskaitas apibūdina kaip chaotiškas: „Jokia čia paslaptis, kad mano laikais žurnalistika formavosi, nes buvo lūžio taške. Senoji buvo laikoma negera, o apie naująją turėjome nedaug informacijos. Buvo dėstytojų, kurie stengėsi pakloti teorinius pamatus, bet ta teorija buvo mažai paremta praktika. Tiek dėstytojai, tiek būsimi žurnalistai nežinojo, kas yra ta žurnalistika. Kartais ji būdavo idealizuojama, kartais iš jos būdavo reikalaujama per daug.“

„Delfi.lt“ redaktorė taip pat sutinka, kad studijų programoje stigo tvarkos. Anot jos, studijos buvo „gana įvairiapusės ir įdomios, tačiau sykiu ir gan eklektiškos, ir per mažai praktiškos, nes žurnalistika tam tikra prasme – amatas“.

Paskutinius metus VU besimokanti R. Stagnytė mano, jog tiek dėstytojai, tiek studentai kartais pasižymi pasyvumu. Pasak merginos, kai kurie skundžiasi studijomis, tačiau nieko nedaro, kad pagerintų jų kokybę.

„Studijos sudaro sąlygas pasirinkti mainus užsienio universitetuose bei dalykus kituose VU fakultetuose, palikti atsiliepimus apie išklausytas paskaitas, tačiau mažoji dalis studentų tuo pasinaudoja. Kai kuriems dėstytojams paskaitos yra antraeilis darbas, tad kartais pasitaiko atvejų, kai medžiaga išdėstoma prabėgomis, pritrūksta laiko įsigilinti į detales“, – kalba ketvirtakursė.

Anot antrakursės V. Vaserytės, žurnalistikos studijos yra tokios, kuriose pats studentas turi parodyti daug iniciatyvos. Laisvu laiku reikia daug skaityti, žiūrėti žinių laidas, domėtis, sekti naujienas.

Bohemiškas institutas

Nepaisant to, kad šioje programoje įžvelgiami trūkumai, buvę ir esami studentai sutinka, kad, baigus mokyklą, universitetas įnešė naujų vėjų į gyvenimą, suteikė daug pažinčių, pakeitė mąstymą.

R. Stagnytė tikina, kad iš studijų išsineš būtent kritinį mąstymą: „Manau, kad pakeičiau požiūrį tiek į Lietuvos, tiek į užsienio aktualijas ar apskritai į žurnalisto profesiją. Anksčiau ją labai idealizavau, nepastebėdavau tos „tamsiosios“ pusės (bulvaras, klišės, klikai, reitingai ir t.t.). Dabar atsivėrė platesnis vaizdas, sustiprėjo noras prisidėti prie tos „gerosios“ ar „tikrosios“ žurnalistikos.“

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad VU – geriausia žurnalistikos mokykla Lietuvoje: „Pamenu, tik atėjus iš mokyklos, man labai patiko liberali atmosfera ir pagarbus požiūris į studentą. Mus dėstytojai traktavo kaip sau lygius ir man tai buvo malonus netikėtumas. Ir apskirtai Žurnalistikos institutas visuomet buvo kiek bohemiškas, klestėjo diskusijų laisvė, tai mokė mąstyti, nebijoti reikšti savo nuomonės.“

Taip pat atsiliepia ir „Žinių radijo“ laidos „Marijonas kviečia“ vedėjas: „Baigus mokyklą, kurioje esi įspraustas į rėmus, patekimas į universitetą yra kaip gurkšnis tyro oro. Tau staiga suteikiama galimybė būti suaugusiu, niekas „neužsuka ausies“, jei rūkai. Mūsų kursas buvo nesvietiškai įdomus, ateidavo tokių žmonių, kuriuos su džiaugsmu atsimenu iki šiol. Šios studijos suteikia pažinčių, gebėjimą bendrauti su įvairiausiais žmonėmis.“

Susiję