Prekyba Pilies gatvėje
Viena įspūdingiausių miesto gatvių, patraukianti ir žavinti užsienio turistą bei Lietuvos keliauninką, atvykusį į Vilnių. Tai senoji Pilies gatvė, besileidžianti nuo miesto rotušės aikštės iki Vilniaus Katedros. Pilna namų, papuoštų architektūriniais ornamentais, išklota akmeniniu grindiniu, ji pakeri daugelį. Lietui lyjant tarp akmens griovelių tekantis vanduo smagiai čiurlena jos vingiu, o šviečiant saulei spinduliai nukloja lauko kavinių stogus, kutena praeivio veidą nuo namų atbrailų atsimušęs gatvės raudonis.
Pilies gatvė, susijungianti su Didžiąja gatve, bene vienintelė miesto vieta, kuri žavi ne vien savo architektūriniu grožiu, bet kurioje galima paliesti gintaro dirbinius, įsigyti paveikslą su Vilniaus panorama ar mažytį suvenyrą, nulipdytą iš molio. Pilies gatvėje galima rasti prekyba užsiimančius prekeivius, kurie kartais su šypsena, kartais niūriau pasiūlys pirkti lietuvišką prekę prisiminimui, kad Vilnius jau aplankytas. Jokioje kitoje miesto gatvėje jų nerasi.
Šie žmonės ten praleidžia labai daug laiko. Kantriai kenčia lietaus drėgmę, trina rankas ir mindžikuoja kojomis per smarkią rudens žvarbą bei laukia vėjo gūsio karštą vasaros dieną. Po ilgos dienos gatvėje prekeivių veiduose droviai prakalba nuovargis, kartais piktai subruzda kantrybės trūkis, tačiau ne visi jų keikia savąją darbo vietą:
„Šešerius metus aš jau čia dirbu ir niekur kitur nenoriu eiti. Man gerai“, – atsako Pilies gatvėje suvenyrus pardavinėjantis Andrius.
Nustembu ir nutariu paklausti daugiau.
Kiek laiko per dieną praleidžiate gatvėje?
Vasarą dirbu nuo devynių ryto iki septinių valandų vakaro, rudenį ir pavasarį trumpiau, priklausomai nuo oro, o žiemą atostogauju.
Nesikrimstate, kad atostogaujate žiemą, o vasarą aptarnaujate atostogaujančius atvykėlius, kurie džiaugiasi karšta vasaros saule ir linksmai leidžia laiką Vilniuje?
Kartais taip, tačiau čia gatvėje mes irgi nenuobodžiaujame. Būna trumpų akimirkų, kada galima atsipūsti, suvalgyti ledų porciją (juk priešais yra ledainė). Smagu stebėti praeivius, analizuoti. Kai kurie vaikšto kasdien tuo pačiu metu, kitus išvysti tik kartą gyvenime, bet dar ilgai prisimeni dėl šukuosenos, manierų, įdomios aprangos. Nėra čia blogai vasarą.
O kaip kitais metų laikais? Kaip prekyba?
Šiuo metu neypatingai gera, bet artėjant vasarai viskas po truputį gerėja. Atvyksta daugiau turistų, užsieniečių, jie šį tą nuperka.
Iš kurios šalies atvykę keliautojai yra patys geriausi pirkėjai?
Rusijos. Jie perka daug įvairių prekių.
O kurie patys prasčiausi?
Lenkai. Jiems visada viskas brangu, jie nori nuolaidų, ištisai derasi, perka dažniausiai tik rožinius ir gintarą.
Kalbintieji Pilies gatvės prekeiviai panašiai atsiliepia apie savo darbą. Per daug nesiskundžia, tačiau išduoda, kad jis reikalauja daug pastabumo, sveikatos ir ištvermės. Netoli Andriaus dirbanti prekybininkė Birutė neslėpė minčių ir apie naujuosius, miesto įvaizdžiui pagerinti sukurtus jų prekystalius:
„Jie gražūs, modernūs, tačiau senieji buvo didesni, todėl dabar mažiau prekių telpa.“
Bet juk svarbu ir miesto reprezentacinis vaizdas. Tiesa?
Taip. Būna tokių atvejų, kai turistai, ypač užsieniečiai, paprašo leisti fotografuoti prekystalius. Jiems tikriausiai gražu, neįprasta. Būna tokių, kurie ir pardavėją ima fotografuoti.
Galbūt tiesa, kad Pilies gatvė jau nebeatsiejama nuo joje dirbančių prekybininkų. Tai savotiška jos dalis, akcentas ir nepakeičiama detalė. Maži, vienas šalia kito sustatyti prekystaliai, nukarstyti gintaro karoliais ir apstatyti moliniais bokalais, su užrašu „Vilnius“, ją puošia ir savotiškai praturtina.
Autorės nuotraukos
