Popieriuje projektas yra be priekaištų, viskas apgalvota ir apskaičiuota, tačiau reali situacija atskleidžia priimtus sprendimus, dėl kurių ir toliau pasienio kirtimo procesas lieka nepatogus ir ilgas.

Apie pasienį kertančius asmenis nepagalvota

Ketverius metus vairuotoju dirbantis vilnietis Tadas pasakoja, kad jam visą gyvenimą patiko sėdėti prie vairo. Šiame darbe streso netrūksta, nuolatos esi kelyje, būni svetimoje šalyje, o didžiausia kliūtis – pasienio kirtimas.

Tadas sieną kerta per Medininkų arba Lavoriškių PKP, pasak jo, tai priklauso nuo įvairių elementų. Anksčiau Tadas prieš vykdamas į reisą patikrindavo susidariusias eiles PKP internetiniame puslapyje ir nuspręsdavo, kurį pasienio kontrolės punktą pasirinkti, kad pavyktų greičiausiai kirsti pasienį. Jau kurį laiką jo įmonės vadovas naudojasi naująja pasienio kontrolės punkto paslauga – išankstine registracija. Nors iš pirmo žvilgsnio ši sistema turėtų padėti sutaupyti laiko – dalis problemų išlieka.

„Eilę kartais reikia registruoti dar tada, kai net nežinau, kada fiziškai galėsiu pasiekti pasienį“, – teigia Tadas. Yra registravimo redagavimo funkcija, deja tada gali tekti laukti ir vėl keletą dienų iš naujo. Pašnekovas pripažįsta, kad nauja funkcija padeda sutaupyti laiko ir nestovėti kilometrinėse eilėse. Didesnė bėda yra šios funkcijos nepritaikymas realybėje, konkrečiai Lavoriškių PKP nėra juostos, skirtos vairuotojams, rezervavusiems vietą. Dėl šios priežasties, vairuotojas kelią iki pasienio turi važiuoti priešpriešine juosta, apvažiuodamas kitus, „gyvoje“ eilėje laukiančius sunkvežimius. Situacija Medininkų PKP yra geresnė, čia jau yra sutvarkyta laukimo aikštelė, žinoma, kartais joje vietų taip pat pritrūksta ir tenka laukti kelyje.

Stovėjimas kelyje sukelia ir buitinių nepatogumų: „Įsivaizduokite, kartą stovėjau eilėje tris paras, o nėra nei tualetų, nei šiukšliadėžių, tuo tarpu Baltarusijos pusėje šiukšliadėžės yra pastatytos kas 100 metrų“, – sako vilnietis. Reikia įvertinti tai, kad vairuotojai šiame kelyje praleidžia ne kelias valandas, o paras, dėl to kelias iki pasienio Lietuvos pusėje yra nuklotas šiukšlėmis. Tiek pat nemaloni yra ir aplinka, eilėje laukia daugybė žmonių, kurie plūsta emocijomis dėl nesibaigiančio laukimo, tenka matyti ir muštynes ar girtuokliavimus. Vairuotojai dirba pagal griežtą režimą, tai reiškia, kad tame pačiame kelyje tenka stovėti, kad padarytum darbo pertrauką, tada kitos mašinos tave lenkia. Didžiausią iššūkį kelia naktis, kai nori miego, tačiau užmigdamas ne tik pražiopsosi galimybę pajudėti į priekį, tačiau ir automobilio degalus, kurie yra vagiami.

Nors vairuotojas Tadas džiaugiasi pasienio kontrolės punktų modernizacija, jam nesuprantama naujųjų punktų įrengimo logika. Pavyzdžiui, atnaujintas pastatas pasienio pareigūnams, tačiau nepagalvota apie vairuotojus. Visus dokumentus jie tvarko lauke, stogas yra, tačiau nėra sienų. „Nėra nei staliukų, nei kėdžių, todėl dokumentus turime pildyti stovėdami šaltyje žiemą ir apsupti uodų ir karščio vasarą, beje, ši procedūra trunka apie 1 valandą. Pavyzdžiui, Baltarusijos pusėje keleiviams yra įrengta laukimo salė, kuri yra šildoma, su kėdėmis, stalais, tualetu ir t. t.“, – pažymi pašnekovas. Dar viena kylanti problema yra parduotuvė, tarkime, kai pašnekovas laukė eilėje 3 paras, jis tam nebuvo pasiruošęs ir nusipirkęs maisto produktų atsargų. Dėl to gali tekti, pavyzdžiui, vandenį pirkti iš maisto prekes pardavinėjančio autobusiuko, tik, deja, kainos yra žymiai didesnės nei įprastai. Tarkime, už 0,5 l vandens buteliuką pašnekovui teko sumokėti 5 Lt.

Kalbėdamas apie pačią pasienio kirtimo procedūrą, Tadas sako, kad per vieną kirtimą tenka bendrauti mažiausiai su 2 pasienio darbuotojais ir būtent nuo jų priklauso, ar bus atliekama papildoma tikrinimo procedūra, pavyzdžiui, rentgenas, automobilio svorio patikrinimas. Skirtumas tarp Baltarusijos ir Lietuvos punktų yra pati sistema, Baltarusijoje pareigūnai patys vaikšto ir perduoda pasienį kertančiam asmeniui informaciją, ką turi parodyti, tuo tarpu Lietuvos pusėje viską atlikti ir išsiaiškinti turi pats. Blogiausiai būna pirmus kartus, pagalbos iš Lietuvos darbuotojų, pasak pašnekovo, geriau neprašyti, padėti gali kiti vairuotojai. Tačiau po įgytos 4 metų patirties, ši procedūra tampa įprasta ir pakankamai suprantama, nors, priduria, kad kuriozų neišvengia iki šiol.

Turistinės kelionės į Baltarusiją nepatrauklios dėl pasienio

Lietuvos Respublikos pilietė Irena sieną su Baltarusija kerta maždaug 3 kartus per mėnesį, ten lanko savo mamą. Ji pasakoja, kad sieną kerta visada per Šalčininkų PKP, tiesiog dėl patogiausio ir trumpiausio maršruto, ir pastebi, kad padėtis gerėja. „Šiandien, žinokite, jau galiu savo šeimą Baltarusijoje aplankyti iš karto po darbo dienos pabaigos, nuvažiuojame su vyru, pabūname ir dar tą patį vakarą spėjame grįžti atgal namo, į Vilnių“, tikina pašnekovė.

Irenos patirtis rodo, kad su Lietuvos pareigūnais kyla mažiau konfliktų nei su Baltarusijos, o dažniausiai problemos atsiranda dėl pervežamų produktų. Tiesa, tokie konfliktai baigiasi gana paprastai, pasieniečiams pasirodę netinkami produktai yra tiesiog konfiskuojami. Kartą be aiškesnės priežasties, ar pareigūnų detalesnio paaiškinimo, buvo konfiskuota jau nenauja spintelė, kurios atgauti jau negalėjo.

Labiausiai dėl Baltarusijoje išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, šiandien nemažai Lietuvos turistų domisi kelionėmis po šią šalį, atstumas netolimas, o vaizdas ir aplinka neregėta. Kelionių organizatoriaus atstovės Eglės teigimu, didžiausia kliūtimi išlieka pasienio kirtimas ir vizos. Ji savo klientus į Baltarusiją lydi dažnai ir pastebi, kad vis nepavyksta perprasti ir nuspėti, kiek šį kartą bus sugaišta laiko.

Pašnekovė teigia, kad kertant pasienį turistiniu autobusu, tenka pasienyje laukti net ir 6 valandas. Dokumentai būna tikrinami visada, bet to paties negalima pasakyti apie pervežamus daiktus. Nors dažniausiai yra kertama per Medininkų PKP, turizmo sektoriaus atstovė teigia, kad kirtimas per Lavoriškių PKP yra greitesnis. Vertindama pasienio kontrolės punktų aplinką, pašnekovė sako, kad nemato skirtumo tarp šių dienų ir sovietinių.

Nehigieniškos pasieniečių darbo sąlygos

Ramunė dirba muitinės skyriuje ir savo darbą atlieka, priklausomai nuo pamainos, net keturiuose PKP: Medininkų Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo. Jos teigimu, kiek užtrunka patikrinimas priklauso nuo konkrečios situacijos, ar automobilis yra pakrautas, geras matomumas ir panašiai. Geriausiu atveju vieno automobilio rentgenas užtrunka apie 10-15 min., tačiau, gali užtrukti ir paras, kai automobilis sukelia įtarimų.

Pasienio darbuotoja pastebi, kad Medininkų pasienio infrastruktūra yra nepatogi, nes neracionaliai išdėstyti aptarnavimo taškai, nėra net elementarių higieninių sąlygų, tokių kaip šiltas vanduo, durų vyrų tualete. Pašnekovė taip pat pastebi problemą, kad pasienį kertantys asmenys turi dokumentus tvarkyti lauke. Ramunės nuomone, Lavoriškių, Šalčininkų bei Raigardo PKP infrastruktūra yra patogesnė.

Pasienio modernizacija yra būtinybė, kad žmonės galėtų patogiau ir greičiau kirsti valstybės sieną, o pasienio pareigūnų darbas būrų koncentruotas į tiesiogines problemas, o ne buitines smulkmenas. Šiandien pasieniečiai nuolatos lankosi mokyklose ir didina savo profesijos populiarumą, tačiau, ar tokia priemonė gali būti veiksminga matant itin prastas jų darbo sąlygas? Dėl tinkamos pasienio modernizacijos būtų sumažintos ir didelės transporto priemonių eilės, dėl kurių vežėjai patiria nuostolius.

Kančios pasienyje dar nesibaigė, tiek jį kertantys asmenys, tiek darbuotojai turi nusiskundimų. Todėl belieka džiaugtis, kad pasienio modernizacija dar yra vykdoma ir turima laiko ne tik tolimesniems pokyčiams, tačiau ir klaidų taisymams. Svarbiausia, kad, visų pirma, tos klaidos būtų žinomos ir sprendžiamos.

Susiję

Augintiniams surasti namus – prabanga

Kalbos premija – lietuvių kalbos puoselėtojui Kaliningrade