Vytautas Landsbergis: Mes gimstame laisvi
Litexpo” parodų rūmuose vykusioje „Knygų mugėje“ penktadienį buvo pristatyta Vytauto Landsbergio bei Ryčio Zemkausko knyga „Bus geriau“. Pristatymo metu autoriai nagrinėjo šių dienų Lietuvos aktualijas bei filosofiškai diskutavo apie gyvenimą. Išskirtinių plojimų renginio pradžioje taip pat susilaukė ir šios knygos redaktorė Loreta Paškevičienė.
Knygos viršelis „Šnekėsim, gal kas iš to išeis“
„O koks yra gyvenimo žanras?“ – į R. Zemkausko klausimą apie knygos žanrą klausimu atsakė profesorius V. Landsbergis. – „Žmonės gyvena taip, kaip jiems išeina, ir mes šnekėdavomės kaip mums išeidavo. Šnekėsim, šnekėsim, gal iš to kas išeis. Bet tas šnekėjimas kaip upelio tekėjimas. Tas upelis galėjo tekėti ir knyga būtų dar kelis kartus didesnė.“
„Vaikai to paties klausia – kodėl tu tuo užsiimi?“ – su ironija profesorius įvardijo labiausiai nusibodusį žurnalistų klausimą jam. – „Ar tau įdomu, ką tu darai? Man tikrai įdomu, todėl tai ir darau. Aš bijau, kad yra labai daug žmonių, kuriems neįdomu. Gyventi neįdomu. Reikia kokiais niekais užkimšti savo laiką. O kol žmogui įdomu gyventi, tol viskas gerai.“
Būkime jaunos dvasios, o ne šimtamečiais
V. Landsbergis, paklaustas, kaip būtų geriausia pažymėti ateinantį Lietuvos šimtmetį, paragino Lietuvos žmones išlikti jaunos dvasios, netapti šimtamečiais: „Tas šimtmetis yra tiktai prabėgęs gyvenimo gabaliukas Lietuvos istorijoje, turbūt dar ne paskutinis. Tai galima pasvarstyti – buvom ir naikinami, buvom ir ne vieną kartą nurašyti, o dar išlikom. Tai yra didelė dovana ir įpareigojimas esamai ir būsimoms kartoms.“
Užsiminė ir apie Astravo atominės elektrinės problemą
„Lietuvai yra užtaisyta pražūtis“, – tokie buvo pirmi profesoriaus žodžiai apie Astravo AE. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras vylėsi, kad tauta galėtų labiau save gerbti bei vienytis prieš šią problemą: „Jei kas nors rinktų sąjūdį gelbėti Lietuvą nuo grėsmės, aš pasiimčiau vėliavą, kurioje būtų nupieštas užbrauktas reaktorius. Jei tauta susirinktų prie sienos ir nueitų, žymiai greičiau klausimai pajudėtų. Net nereikėtų visos tautos, užtektų 100 tūkst.“
„Formalus pretekstas yra pasigaminti elektros energijos. Sumanius tą daryti, prieš 10 metų buvo įvairūs variantai dėl vietos kur ją statyti. Buvo parinkta blogiausia vieta. Blogiausia žmonėms, aplinkai, abiems šalims, ir Baltarusijai, ir Lietuvai, bet buvo, kas norėjo blogio.“
Tai ne laiko klausimas, bet valios
V. Landsbergis nesutiko su R. Zemkausko teiginiu, jog visuomenėje vyrauja nuotaika, jog jau per vėlu kažką daryti: „Visada yra per vėlu. Visada reikėjo anksčiau galvoti. Visada ateina laikas, kai kas nors ką nors padaro. Kartais iki to padarymo užtrunka. Bręsta idėja. Tačiau tai ne laiko klausimas, bet valios. Pražūtis bus tada, kai mes nuleisim rankas ir pasakysime, kad nieko padaryti negalime.“
Paklaustas, ar esame laisvesni nei prieš 20 metų, profesorius nebuvo labai pozityviai nusiteikęs: „Bendra nuotaika buvo tokia, kad mes vis dėl to norime gyventi, bet dabar nejaučiu tos nuotaikos, kad mes norime gyventi čia, savo žemėje, ir apginti ją nuo mūsų vandenų radioaktyvaus užteršimo.“
Gyvenkime kaip žmonės
R. Zemkauskui pasiteiravus, kaip įmanoma tapti laisvu žmogumi, signataras V. Landsbergis nedvejodamas atsakė, jog laisvu žmogumi ne tampama, o gimstama. O baigdamas susitikimą palinkėjo visiems Lietuvos piliečiams supratingumo: „Žmogus turėtų nepasiduoti, nepaisyti fizinių bausmių ar visokių doktrinų, kurias jam gali dėti į jo mažą galvą. Tačiau, jei jis turi ne tik galvą, bet ir širdį, kuri jaučia, tai jis nepražus, jis atsirinks ir augs žmogumi. Tada pajus, kad yra daugiau žmonių toje dvikojų sutvėrimų minioje, ir jie gali vienas kitą paremti bei susitarti. Gyvenkime kaip žmonės“.
