Pokalbiai be protokolo ir be Prezidento
„Nekasdienių pasimatymų diena“ paskelbtas knygų mugės šeštadienis nuvylė dalį lankytojų, kurie atvyko su viltimi gyvai išvysti ir pabendrauti su Jo Ekscelencija, Prezidentu Valdu Adamkumi. Jis dėl sveikatos problemų į savo knygos „Pokalbiai nesilaikant protokolo“ pristatymą atvykti negalėjo. Renginyje dėl ligos taip pat nedalyvavo ir knygos literatūrinis autorius Arnas Ališauskas.
Knygą pristatė istorikas, prof. dr. Egidijus Aleksandravičius ir Jo Ekscelencijos senas pažįstamas, garsus žurnalistas ir VDU dėstytojas Mykolas Drunga. Vidmanto Balkūno nuotr. Kad susidomėjimo būta didelio, rodė ir gausiai susirinkusi auditorija. Dar neprasidėjus pristatymui. Pusę tūkstančio žmonių talpinanti konferencijų salė buvo tokia sausakimša, kad dalis žiūrovų tiesiog sėdosi ant žemės, o kitiems teko stoviniuoti už durų. Tačiau žinia, jog knygos pristatyme nedalyvaus du iš trijų pagrindinių asmenų, truputėlį išvaikė smalsuolių minią.
Nepaisant šių nesklandumų, istorikas, profesorius dr. Egidijus Aleksandravičius nusprendė vis dėlto pristatyti auditorijai naująją knygą. Jam į pagalbą atvyko Prezidento bendražygio Karolio Drungos ir Jo Ekscelencijos senas pažįstamas, garsus žurnalistas ir VDU dėstytojas Mykolas Drunga.
Prof. E. Aleksandravičius atviravo, kad norėjo atšaukti pristatymą. „Jūs, mielieji, ne manęs ir ne Mykolo čia paklausyti taip gausiai susirinkote. Jūs norėjote išvysti gerbiamą prezidentą Valdą Adamkų ir mes tai puikiai suvokiame,“- nuotaikingai bendravo su skaitytojais profesorius. Tačiau tuoj pat pridūrė, kad jautė pareigą publikai pristatyti knygą, kuri jau spėjo pelnyti leidyklos „Versus Aureus“ mėnesio knygos titulą.
Profesoriaus teigimu, tarp visų knygų, kurios per pastaruosius 10 metų padarė didžiausią įtaką žmonių supratimui, ši knyga labai stipriai išsiskiria ir verčia susimąstyti dėl savito žanro ir be galo kruopštaus kalbintojo darbo. Kalbėdamas apie šio knygos gimimo aplinkybes, prof. E. Aleksandravičius akcentavo nenuginčijamą Arno Ališausko indėlį: „Arnas Ališauskas puikus žurnalistas ir filologas. Būtent jisai iš esmės yra knygos autorius, kadangi jis užduoda tokius klausimus ir atverčia tokius prezidento Valdo Adamkaus prisiminimų puslapius, kurių jis pats savo autobiografiniuose arba dienoraštiniuose pastebėjimuose neužfiksuoja.“ Tam pritarė ir Mykolas Drunga, pasakęs, kad Arnas subtiliai ir iš geros pusės išprovokavo Valdą Adamkų, kaip retas žurnalistas sugebėtų ir pridūrė, kad būtent tokiais principais vadovautis jis skatina ir savo studentus.
Kalbėdamas apie A. Ališausko patirtį bei knygos turinį, prof. E. Aleksandravičius netiesiogiai bandė pasakyti skaitytojams, kad neskaičius ankstesnių knygų apie Valdą Adamkų, ši knyga neatsakys į visus klausimus ir tikrai neaprėps visko, ką vertėtų žinoti: „Šios knygos privalumas yra labai jautrus ir kultūringas Arno Ališausko darbas, klausimu po klausimo atvedant prie turinio. Ir tai yra klausimai žmogaus, kuris ankstesnes knygas yra skaitęs. Jis klausinėja jau žinodamas visą biografiją ir klausinėja mums užpildydamas tokias spragas, kurios tikrai vertos prisiminti bei aptarti“.
Skaitytojai, dar nespėję pavartyti knygos, turėjo progą išgirsti ištrauką iš Arno Ališausko įvadinio žodžio, kurį E. Aleksandravičius skaitė, bandydamas kuo geriau perteikti kiekvieno sakinio prasmę, išmintį, žurnalistinį subtilumą ir pajautą, atsiskleidusį kiekvienoje Arno užrašytoje mintyje: „Kas įstrigo: mokėjimas laimėti nežeminant kitų ir pralaimėti nežeminant savęs. Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė kažkas daugiau nei vyras ir žmona, nei šeima, kažkas daugiau nei bendraminčiai, sąjungininkai, kažkas viena, kažkas neatskiriama ir nedaloma.“
