Orijus Gasanovas: Lietuva – galimybių šalis
Šią savaitę Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute įvyko susitikimas su žurnalistu Orijumi Gasanovu. Susitikime dalyvavo antrojo kurso žurnalistikos studentai. Svečią pakvietė vaizdo raiškos dalyką studijuojantys studentai bei dėstytojas dr. Andrius Gudauskas. O. Gasanovas – LRT laidos „Emigrantai“ žurnalistas, radijo stotyje „Zip FM“ kuria kasdienę savo laidą, dirba „Happy 365“ žurnale ir prodiusuoja laidas TV3 televizijoje.
Susitikimo su Orijumi Gasanovu akimirka. Izabelės Kačinskaitės nuotr. Žurnalistas susitikimo metu sakė, kad išbandė save įvairiose žurnalistikos srityse: laikraščiuose, žurnaluose, internetinėje žiniasklaidoje, radijuje, įvairiose televizijos laidose, tačiau pripažino, kad ir 15 metų dirbant žiniasklaidoje dar yra ko išmokti iš kitų.
Studentams O. Gasanovas papasakojo apie savo karjerą, kuri prasidėjo dar penktoje klasėje, kai jis sugalvojo, jog nori būti žurnalistu. „Viskas prasidėjo nuo geltonųjų puslapių. Buvo tokia knyga, kurioje surašyti kontaktai. Suradau žiniasklaidos sekciją ir ėmiau visiems skambinti“, – prisiminė žurnalistas. Iš visų skambučius gavusių priemonių dirbti pasikvietė trys – LRT, kuri tuo metu kūrė laidą vaikams „Panoramytė“, „Lietuvos aidas“ ir „Dialogas“. Žurnalistas pasirinko dirbti pirmuosiuose dvejuose darbuose, nes laikraštis „Dialogas“ pasirodė esantis skirtas mokytojams.
Septintoje klasėje žurnalistas pradėjo leisti laikraštį jaunimui: „Taip atsirado pirmasis Lietuvos istorijoje nemokamas laikraštis „Mokyklos frontas“. Jis buvo dalijamas visose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio mokyklose“. Šio laikraščio tiražas buvo 25 tūkstančiai. Dabar didesnį tiražą turi tik „Lietuvos ryto“ laikraštis. Žurnalistas šią patirtį įvardino tikrosios žurnalistikos pradžia, nes tada jis galėjo rašyti tai, ką nori. Gaunami pinigai taip pat buvo vienas iš stimulų kuo daugiau laiko skirti žiniasklaidai. Didžiausią atlyginimą, būdamas nepilnametis O. Gasanovas gavo dirbdamas laikraštyje, tai buvo 680 litų – tiek tuo metu uždirbo ir jo motina.
Septyniolikos O. Gasanovas pradėjo dirbti televizijoje laidoje „Nomeda“. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis pats sudalyvavo laidoje, kurioje jaunuoliai susitiko su tam tikros profesijos atstovais. Jis susitiko su žurnalistu Rimvydu Paleckiu. Po šios laidos rengėjai jam pasiūlė darbą, tada jis pradėjo per savaitę rengti „Nomedos“ laidas jaunimui.
Televizinė patirtis ir dabar padeda žurnalistui. Susirinkusius studentus domino tai, kaip O. Gasanovui pavyksta dabar kuriamose „Emigrantų“ laidose sklandžiai, tiksliai ir paprastai pasakyti savo tekstą, kuris yra už kadro. Pats žurnalistas sakė, jog jis atidžiai tobulina tekstą, bet kartu tas lengvumas išugdyta savybė, o ją labiausiai padėjo gerinti ankstesnis darbas televizijoje bei rašymas žurnale „Panelė“. Jame jis stengėsi rašyti 21-erių metų merginai ir norėjo, kad ji suprastų. Šia taisykle žurnalistas vadovaujasi ir dabar – visada bando įsivaizduoti konkretų laidos žiūrovą, kuris galbūt nėra perskaitęs tūkstančio knygų: „Aš visada įsivaizduoju, kad vedu laidą paprastai šeimai, kurios tėvas dirba banke, motinėlė su trimis vaikais namuose, o viena dukra jau studentė. Aš pasakoju jiems visiems ir noriu, kad jie mane suprastų“, – dalijosi savo paslaptimis žurnalistas.
Auditorijai buvo įdomu, kaip atrasti pašnekovus, kurie yra tikrai išskirtiniai. O. Gasanovas sakė, kad išmoko ieškoti galimų pašnekovų dar „Nomedos“ laidoje. Reikia skambinti į tas vietas, kuriose gali suteikti informacijos apie tokius žmones, kokių tau reikia. Vėliau užmezgami kontaktai su žmonėmis ar įstaigomis ir jie pasiūlo pašnekovų. Darbas televizijoje laidų vedėją išmokė, kad visus pašnekovus įmanoma gauti. „Bet niekada nepasitikiu žmonėmis, kurie man rašo tik socialiniame tinkle, o pasiūlius susitikti – nesutinka. Tai gali būti vienas iš ženklų, kad kalbate su apsimetėliu“, – savo patirtimi dalinosi žurnalistas. Jis tikino, kad geriausias būdas kalbėtis su žmogumi yra susitikimas, o ne susirašinėjimas.
O. Gasanovas dažnai kalbina žmones, kurie turi ar turėjo daug problemų. Pats žurnalistas teigė, kad jis dažniausiai atsiriboja nuo šių problemų: „Kai buvau jaunas, įsėsdavau į mašiną, pasileisdavau muziką ir užsimiršdavau, dabar aš jau paanalizuoju, kodėl taip yra. Kai žmonės turi didelių problemų, aš jiems stengiuosi padėti, bet negaliu perimti visų problemų“, – teigė laidų vedėjas. Jaunystėje jis galėjo rašyti, ką nori, o dabar kai ko neparašo dėl etikos sumetimų ar galimai kilsiančių problemų.
Susirinkę studentai klausė laidų vedėjo ar jis gilinasi į kitų žurnalistų rašymo stilių. Žurnalistas atsakė, kad tikrai taip: „Paimu vis kažką iš knygos ar žurnalisto rašymo stiliaus sau. Mano rašymo stilius keitėsi ir tebesikeičia“, – sakė pašnekovas. Žurnalistas pripažino, kad dabar jis rašo, domisi rimtesnėmis temomis nei anksčiau.
Žurnalistu O. Gasanovas dirba jau penkiolika metų. Žurnalistinės karjeros pradžioje bendradarbiai sakė, kad jam šis darbas atsibos, tačiau net ir dabar savo darbo jis nekeistų, o ir gyvenamos vietos keisti nenori. Jauniems žmonėms gyvenantiems užsienyje žurnalistas sako, kad Lietuva yra galimybių šalis, nes čia, jo nuomone, yra lengviau pasiekti savo tikslus. Žurnalistas sako, kad nors Lietuva dažnai atrodo niūriai, bet vis dėlto jam geriausia gyventi Lietuvoje.
