Lietuvos kultūra – ne cepelinų receptai
Ar kultūros tikslas – tarnauti politikai? Ar kultūra yra manipuliacijos įrankis? Ir ar lietuvių tautos paveldas tėra tik cepelinų receptai? Lietuvos paveldo svarbą bei kultūros puoselėjimo problematiką filosofas doc. dr. Naglis Kardelis ir poetas bei filosofas dr. Vytautas Rubavičius nagrinėjo diskusijoje „Lietuvos kultūra – tyrimai ir perspektyvos“.
Kultūra kaip gėlės žiedas
Kultūra yra sritis, kurioje žmonės save realizuoja, tačiau, norint to pasiekti, reikia įdėti daug pastangų ir darbo. Kultūrą, jos svarbą bei įtaką mūsų gyvenimui doc. dr. Naglis Kardelis lygina su gėlės žiedu, sako, jog niekada neklausiame, kokia yra žiedo prasmė, taip turėtų būti ir su kultūra – ji negali tarnauti politikai ar ekonomikai, tapti propagandos ar manipuliacijos įrankiu. Filosofas mano, kad kultūros tikslai turi būti laisvai svarstomi, nes tik tada kultūra gali būti laisva, o jei tikslas tampa vienas, ji neklesti.
Pasak doc. dr. N. Kardelio, kultūra yra tarsi įsišaknijusi į tautos savastį, tačiau ji praturtina ne tik tos šalies žmones, bet ir kitataučius, pavyzdžiui, lietuviai mokosi ne tik iš savo kultūros, bet ir iš daugelio kitų. Kultūra ne tik praturtina žmogaus pasaulėžiūrą, bet atlieka ir reprezentacinę funkciją, tai padeda išsaugoti tautiškumą. Filosofas kultūrą lygina su sportu, sako, kad kultūra, kaip ir sportas, vienija žmones, juos sutelkia, tačiau priduria: „Pamirštame tai, kad kultūra labai daugiabriaunė, kultūra sudaryta ir iš mąstymo, ir iš vizijų, ir iš meninių praktikų, netgi iš žmonių bendravimo.“
Kultūra išauga iš tautos šaknų
Doc. dr. Naglio Kardelio teigimu, viena iš didžiausių problemų Lietuvoje – socialinio kapitalo praradimas, žmonių santykiai nėra tvirti, o tai ir nepasitikėjimas kitais naikina mūsų kultūrą. Pamiršti lieka ir paprasti, kartais niekuo neišsiskiriantys žmonės, taip pat prisidedantys prie kultūros puoselėjimo, šis reiškinys neleidžia mūsų kultūrai klestėti.
Filosofas ir poetas dr. Vytautas Rubavičius pabrėžia, jog dabartinės sąlygos kultūrai nėra geros, nes žmonės tarsi užprogramuoti naikinti savo sąsajas su gimtąja žeme bei kalba. Jo manymu, gimtoji kalba padeda vystytis kultūrai, mat ji rodo tautos savastį, išskirtinumą, vyrauja tik tam tikroje vietoje, o beveik viskas, net ir kultūra, perduodama per kalbą. Kad ir kaip vyktų integracija į Europos Sąjungą, skirtis tarp tautų vis vien išlieka. Net jei populiarėja globalios Lietuvos idėja, pagal kurią Lietuva yra ten, kur gyvena nors vienas lietuvis, gimtosios žemės bei kalbos svarba tebeišlieka. Pasak dr. Vytauto Rubavičiaus, kultūra išauga iš tautos šaknų, tad svetur kuriama kultūra nebus tokia, kokia būtų buvusi sukurta Tėvynėje.
Latvių iniciatyva – pavyzdys kultūros srityje
Į diskusiją negalėjusi atvykti Latvijos kultūros akademijos rektorė Rūta Muktupavela perdavė, jog Latvijoje steigiami kultūros centrai, kur vyksta įvairūs renginiai, filmų peržiūros, koncertai. Kaimyninėje šalyje akcentuojama, kaip svarbu, kad kuo daugiau žmonių galėtų laisvai domėtis kultūra. Šimtmečio nepriklausomybės proga mokyklinio amžiaus vaikams suteikiamas piniginis krepšelis, kuris leidžia vaikams lankytis kultūriniuose renginiuose, įvairiuose spektakliuose, teatruose.
Latvija sudarė kultūros kanoną, į kurį įtrauktos 99 šalies kultūrinės vertybės iš septynių skirtingų sričių. Šalyje organizuojamas konkursas, kurio metu dalyvaujantys mokiniai iš visų mokyklų interpretuoja šias vertybes, šiemet bus kuriamas filmas apie šeimos tradicijas. Latvijoje šiuo metu pastebimas kultūrinis pakilimas, jis siejamas su kultūros integracija švietime.
Dėmesys Lietuvos paveldui
Dr. Vytautas Rubavičius mano, jog kultūros tyrimai gali skatinti tapatumo raišką gimtąja kalba, valstybingumo jausenos ugdymą. Doc. Naglis Kardelis priduria, kad nereikėtų kultūros puoselėjimo lyginti su turizmo plėtra. Jis teigia, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas aktyviajam kultūros elementui, išlaikant tradicijas, o kultūros tyrimai labiausiai turi aktualizuoti Lietuvos paveldą. Filosofas su šypsena priduria, jog dažnai paveldas yra suvokiamas kaip geriausi cepelinų ar grybų receptai, tačiau svarbiausia didelį dėmesį skirti ne tik šalies dabarčiai, bet ir istorijai.
Doc. dr. Naglis Kardelis ir dr. Vytautas Rubavičius sako negalintys atsakyti, kaip iš tiesų turėtume prisidėti prie savo šalies kultūros puoselėjimo, mat vieno atsakymo nėra, tačiau pirmiausia turėtume suprasti, kas mūsų kultūrai kenkia, ir sustoti tai daryti. Todėl diskusija ir baigta buvusio JAV gynybos sekretoriaus D. Rumsfeldo žodžiais: „Jei esi duobėje, sustok kasti.“