Vakarų civilizacijos krizė, arba kodėl turime laikytis išvien

„Brexit“, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimų rezultatai, radikalių politinių partijų populiarumo didėjimas kuria nerimastingą nuotaiką tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Liberalioji demokratija ima kisti, atsiranda nauji lyderiai ir kitas valdantysis elitas. Europos ateities vizija nėra aiški ir kyla klausimas, kokią poziciją užims Lietuva išsaugant Vakarų civilizaciją ir kuriant bendrą ateitį kartu su ja.

Diskusijos apie iššūkius liberaliajai demokratijai dalyviai. Autorės nuotr.Diskusijos apie iššūkius liberaliajai demokratijai dalyviai. Autorės nuotr.

Šiandieninės realijos

Šiandien vyksta epochos lūžis, kurio metu, nepaisant egzistuojančios sukurtos sistemos, vienas elitas keičia kitą. XVIII amžiuje prasidėjęs apšvietos projektas sukūrė gyvybingą demokratiją, kurioje dalyvavo intelektualūs ir atsakingi žmonės, tačiau, dėl nerūpestingų atstovų įsikišimo, demokratija išsikreipė.

Taip kalba Vilniaus universiteto doc. dr. Nerija Putinaitė, buvusi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė, politinė veikėja diskusijoje „Apie liberaliąją demokratiją, elitą ir lyderystę“.

Doc. dr. N. Putinaitė mano, jog naujosios technologijos pažadino anksčiau miegojusias mases, kurios iki šiol nelabai domėjosi politika bei visuomenės gyvenimu ir pasitikėjo valstybės teikiamu rūpesčiu. Pablogėjus gyvenimo padėčiai, miegančios masės pabudo ir ėmė ieškoti naujų lyderių. Pavyzdžiui, D. Trumpo išrinkimas nėra atsitiktinis, jis savo rinkimų programoje kalbėjo apie pagalbą blogiausiai gyvenantiems ir skurstantiems, tad šie išsirinko savo naują elitą. Ateitis priklauso nuo to, ar senasis elitas sugebės teisingai reaguoti į susidariusią situaciją. Epochos lūžis nėra sugrąžinamas, tik klausimas, kokias formas jis įgaus.

Kartais dabartiniai politiniai įvykiai lyginami net su Prancūzijos revoliucija, iš esmės perkonstravusia pasaulį. Tačiau istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas nelinkęs manyti apie blogiausią scenarijų. „Norėčiau, kad taip nebūtų ir kad racionalumas, kurį kuria švietėjai, išliktų. Tiesa, nors buvo sakoma, jog nacionalizmo paradigma išnykusi, iš tikrųjų, ji atgimsta. Galbūt tokia galinga valstybė, kaip JAV, galėtų egzistuoti kaip visiškai savarankiška valstybė, tačiau Lietuva tikrai ne. Priešingai, Lietuva gali pasiekti proveržį tik per modernizaciją ir atsivėrimą kitoms kultūroms,“ – sako prof. dr. A. Bumblauskas.

Vakarų civilizacijos budrumas pasireiškė visai neseniai, klausimas, ar ne per vėlai. Mieganti visuomenė ištikta staigių pokyčių šiek tiek susipainiojo.

Marius Ivaškevičius, Lietuvos prozininkas ir dramaturgas, mano, jog pasaulio iššūkiai žmonėms asocijuojasi su dalykais, kurių neįmanoma ištaisyti, todėl laužoma nusistovėjusi tvarka. Tačiau, net ir pakeitus dabartinę valdžią, Europos Sąjungos sunkumai ar Amerikos demokratija išliks. Iki šiol sukurto valdymo modelio griovimas negali būti traktuojamas, kaip būdas spręsti esamas problemas.

„Dabar yra momentas, kai žmonija, pramiegojusi „Brexit“, bunda. Iššūkiai gali sucementuoti Europos Sąjungą, nors anksčiau jos niekas taip stipriai neatakavo, dabar tai gali sustiprinti. Lietuvai irgi derėtų parodyti sau ir valdžiai, kokie iš tikrųjų galime būti,“ – dėsto mintis M. Ivaškevičius.

Marius Ivaškevičius. Autorės nuotr.
Marius Ivaškevičius. Autorės nuotr.

Vakarų civilizacijos išsaugojimas yra svarbus

„Man atrodo, kad svarbiausia atnaujinti apšvietos projektą. Tik dabar galutinai suvokiame, koks mažas tėra pasaulis, kuris tiki protu ir gėriu. Šaltojo karo metu buvo kuriama iliuzija, jog Vakarų pasaulis – gerų idėjų nešėjas, o Rusija – blogio imperija. Po pergalės prieš Rusiją, žmonės tikėjo, jog blogis išnyks, tačiau šiandien matome, jog tai nevyksta. Stiprėja Kinija ir kitos šalys, ima dominuoti totalitarizmas. Tai kelia nerimą, todėl reikia išeiti iš komforto zonos, kažką keisti. Reikia telktis su tais, kurie dar tiki žmogiškumu ir orumu,“ – sako doc. dr. N. Putinaitė.

Radikaliųjų partijų atėjimas į valdžią, „Brexit“ ir kiti pasaulio įvykiai meta didelį iššūkį visam Europos kultūros klodui. Europos Sąjungos narių nuomonės išsiskiria daugeliu klausimu, todėl pasitikėjimas bendrija blėsta. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, turi parodyti savo poziciją, pateikti problemų sprendimus. Dėl kylančių nesutarimų pastebimas pasimetimas ir neaiški Vakarų civilizacijos ateitis. Anot doc. dr. N. Putinaitės, privalome išsaugoti šią civilizaciją nes ji yra orumo ir laisvės pagrindas, kuriuo remiasi tikrojo demokratija. Galime pastebėti, jog Kinijoje arba Islamo valstybėse žmogus yra tik instrumentas, o tautos interesai nustelbia žmogaus poreikius. Būtent antikinė krikščioniška Vakarų pasaulio idėja ir laisvės supratimas yra darnios visuomenės pagrindas.

„Kodėl mes turime mylėti Vakarų civilizaciją? Tai savaime suprantama, nuo pat Mindaugo laikų mes sukame ten, visa mūsų tūkstantmečio istorija neatsiejama nuo Europos. Mindaugo bandymas karūnuotis, Gedimino veiksmai, Algirdo ir Kęstučio pastangos. Vytautas apskritai mus pastatė ant kojų. Tai, kad  mes esame su Europa – duotybė, tačiau lietuvių istorinė sąmonė gana vaikiška ir priešiška kitoms valstybėms. Mes neturime provakarietiškos sąmonės, ir tai yra didelė problema. Lietuvai Europos reikia labiau nei Europai reikia mūsų. O mes blaškomės ir nežinome, kaip elgtis iškilus politiniams ir ekonominiams sunkumams,“ – pasakoja prof. dr. A. Bumblauskas.

Lietuvos visuomenė dažnai lyginama su užsienio valstybių gyventojais. Nors bandoma kurti vakarietišką kultūrą, tarybinių laikų pėdsakai sunkiai ištrinami. Pasak M. Ivaškevičiaus, mes turime galimybę palyginti, žinome gyvenimą Tarybų Sąjungoje ir kiekvienas, bent šiek tiek mąstantis žmogus suvokia milžinišką skirtumą tarp to, kas buvo ir yra dabar. Problema yra ta, kad kai kuriems žmonėms laisvė nėra argumentas, o pinigai užima svarbesnę poziciją gyvenime. Žinoma, kiti vertina laisvę kaip didelę vertybę.

Ar mes iš tikrųjų norime būti laisvi?

Išryškėja dvi skirtingos pozicijos. Valdantysis elitas kviečia atsibusti ir kalbėti, jog laisvė yra svarbi. Kiti laisvės nesureikšmina, bet teikia pirmenybę sėsliam ir aprūpintam gyvenimui. Kai vieni mėgina iškelti problemas į viešumą, kiti ignoruoja faktą, jog problemos apskritai egzistuoja. M. Ivaškevičius mano, jog dažniausiai žmones „iš miego“ pabudina sukrėtimai, nors ir norisi jų išvengti. Tiesiog demokratija tampa nuobodi, visuomenei reikia adrenalino ir permainų. Dažnai kuriama ekstremali politinė sistema net nesuvokiant, kokios pasekmės laukia. Pavyzdžiui, Lietuvoje trūksta diskusijų kultūros, reikia kalbėti nenuobodžiomis temomis. Taip pat kreipti visuomenės dėmesį ne tik į politikus, bet pastebėti ir kultūrinį elitą.

Doc. dr. N. Putinaitės nuomone, Lietuvoje yra labai bloga bendra socialinė būklė. Ne tik valdantieji nesirūpina prastai gyvenančiais žmonėmis, tačiau patys žmonės yra prastai socializuoti, trūksta solidarumo, atjautos ir pasitikėjimo vieni kitais. „Tai irgi yra savotiška laisvės išraiška, kai žmogus imasi atsakomybės ne tik už save, bet ir kitą. Tai toks bazinis, labai žemas laisvės suvokimas. Jei tie maži judesiai vyks, laisvės daugės. Mes įsivaizduojame labai didelius dalykus, mitingus, demonstracijas, bet maži žingsneliai taip pat yra svarbūs,“ – sako doc. dr. N. Putinaitė.

Prof. dr. A. Bumblauskas nelinkęs šiandieninių įvykių traktuoti visiškai neigiamai. Tiesiog skiriasi pasaulio suvokimas ir vertėtų atsargiai žiūrėti į ateitį. Galbūt Amerikos elitas žino daugiau nei žinome mes ir ruošiasi kažkam, ko mes negalime nuspėti. Žmonija kažkur eina, milijardai auga ir nežinia iki kada mes atsilaikysime vieni prieš kitus.

„Norėčiau, kad Vakarų civilizacija, kaip senoji graikų, romėnų krikščioniškoji civilizacija, kuri turėjo partnerį – Ameriką, vėl susitelktų ir suvoktume solidarumo svarbą. Lengvabūdiškai neišspręsime šių klausimų, juk Vakarų civilizacijai nauji iššūkiai metami pastoviai, žmonija juda prie kažkokios didžiulės resursų krizės. Lietuva apskritai yra sunkiai prognozuojama valstybė. Pagal atliktus tyrimus tik 30 procentų visuomenės pasitiki vieni kitais. Tad jei ir toliau bus toks žemas pasitikėjimo vieni kitais rodiklis, sociumas ir elitas neras bendro sutarimo. Turime iš savęs išauginti žmones, kurie ugdys naują ideologiją, “ – aiškina prof. dr. A. Bumblauskas.

Ypač užsienyje pastebimi naujai susiformavę lyderiai. Anot M. Ivaškevičiaus, mes gyvename laike, kai yra labai daug charizmatiškų blogiečių ir itin mažai charizmatiškų gerų žmonių. Pavyzdžiui, D. Trumpo pergalė nėra jau tokia netikėta, tiesiog H. Clinton buvo per daug nyki. Nei iš dabartinio Amerikos prezidento, nei iš Rusijos vadovo nieks neatims jų charizmos, kad ir kaip neigiamai ji būtų vertinama.

Pastaruoju metu sprendžiama problema, kaip solidarizuoti Vakarų civilizacijos valstybes ir Lietuvą išlaikyti šios civilizacijos dimensijoje kaip lygiavertę partnerę. Teisingo sprendimo vis dar ieško politikai ir kitų sričių atstovai. Prof. dr. A. Bumblauskas yra įsitikinęs, jog viskas prasideda nuo Sokrato ir švietimo projekto. Tačiau, jeigu žmonės neskaito, ar nesupranta, ką skaito, rašymas praranda prasmę. Todėl skaitymo kultūra turi būti ugdoma nuolatos.