Lietuvos istorijos kontekstų paieškos
Gausiai susirinkusiems istorijos mėgėjams pristatyta Vilnius universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko ir istoriko, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro Edvardo Gudavičiaus knyga „Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva“.
Knygos viršelis Kodėl Lietuvos didieji kunigaikščiai veržėsi į rytų slavų žemes? Kaip imperijos kūrimas paveikė lietuvių tautą ir pakeitė likimą? Kurias Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos vietas pirmiausia turėtų aplankyti lietuvis, ieškantis istorinės Lietuvos ženklų šių šalių teritorijose XXI amžiuje?
„Ši knyga – Lietuvos istorijos kontekstų ieškojimas,“ – teigė profesorius Alfredas Bumblauskas. Knygos tikslas, kaip išaiškėjo susitikime, praskleisti Lietuvos užmaršties skraistę, atsiradusią dėl politinių priežasčių. „Mes ateinam iš nežinios“, – kalbėio susitikime profesorius. Pagrindinė to priežastis, sakė prof. A. Bumblauskas, cituodamas profesoriaus E. Gudavičiaus žodžius, jog Lietuva – savos senosios valstybės periferija. Kauno Lietuva yra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės periferija. Todėl lietuviai sunkiai suvokia LDK ir turi gausybę nesupratimo.
„Kai pasakai lietuviams, jog Lietuvos metrikoje nėra nė sakinio lietuvių kalba, dažnai ištinka šokas. Tie žiaurūs atotrūkiai sunkiai leidžia suvokti senosios Lietuvos santykį su jaunają Lietuva.“ Knyga padeda atsakyti į tokius klausimus ir išsklaido visus nesupratimus. 2014 m. buvo išleista pirmoji „Būtovės slėpinių“ knyga, sukurta pagal unikalų laidų ciklą, kuris buvo rodomas Lietuvos televizijos eteryje 1993-2004 m. Laidos kūrėjai su garsiais istorikais A. Bumblausku ir E. Gudavičiaumi 1998 m. buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
