Marijonas Mikutavičius: „Nauja knyga apie „AC/DC“ nupučia dulkes, kurias pati grupė norėtų pamiršti“
Išgirdęs grupės „AC/DC“ pavadinimą, dažnas prisimena mokykline uniforma pasidabinusį gitaristą ar kūrinį „Highway To Hell“. Tačiau legendinius rokerius reprezentuoja daugiau nei vienas kūrinys. Australas Jesse Fink tai išdėstė savo knygoje „Youngai – broliai, sukūrę AC/DC“, kuri lietuviškai pristatyta ir šių metų Vilniaus knygų mugėje.
Lietuvoje tokia knyga – pirma
Apie knygą ir „AC/DC“ įtaką pačių gyvenimui dalijosi knygos vertėjas Mantas Tamulevičius, dainininkas Marijonas Mikutavičius ir rašytojas Alvydas Šlepikas. Diskusiją vedė poetas Vytautas Stankus.
Vertėjas M. Tamulevičius pasakoja, jog knygų stygius apie australų rokerius atrodė „visiška nesąmonė“, todėl ir ėmėsi knygos vertimo. Jis užtruko kiek daugiau nei dvejus metus. „Lietuvoje yra nemažai biografijų apie Kurtą Cobainą, Anthony Kiedisą ir kitus, o apie „AC/DC“ nebuvo nieko. Pasakiau sau – taip negali būti. Kiekviena save gerbianti šalis privalo turėti tokią knygą. Susisiekiau su Jesse Finku ir pusę metų ieškojau leidyklos. „Versus aureus“ sutiko išleisti“, – džiaugėsi vertėjas.
Dainininkas Marijonas Mikutavičius, parašęs lietuviškam leidimui įžangą ir recenziją, save apibūdina kaip užkietėjusį „AC/DC“ faną. Jis prisimena, kaip į jo gyvenimą paauglystėje atėjo pašėlusi roko grupė: „Kai išgirdau tą muziką, ji buvo lyg perversmas pasąmonėje. Mūsų kultūroje dominavo Stasys Povilaitis, „Nerija“, o „AC/DC“ vyrai buvo tokie laisvi, nevaržomi. Ir mūsų laikais jie buvo apaugę legendomis, buvo net teigiančių, kad jie palaiko nacistus ar kitus. Tačiau „AC/DC“ yra turbūt labiausiai apolitiška grupė, kokią žinau.“
Kuo knyga išskirtinė?
Pasauliniu mastu yra išleista daugybė knygų apie legendinę australų roko grupę, brolių Youngų sukurtą 1973-iaisiais. Tačiau vertėjas Mantas Tamulevičius sako, kad knyga nėra vien apie „AC/DC”, bet ir brolius įkūrėjus Malcolmą ir Angusą Youngus, o pats knygos autorius Jesse Finkas nevengia kritikos grupei.
Marijonas Mikutavičius prideda, kad „Youngai – broliai, sukūrę AC/DC” išsiskiria šaltinių gausa. Anot jo, ankstesni leidiniai buvo parašyti kontaktuojant su „AC/DC“ nariais, vadybininkais. Šiuo atveju Jesse Finkas neprisikasė iki grupės narių, tačiau apklausė daug žmonių, kurie kažkada dalyvavo rokerių gyvenime – grojo, piešė logotipus, atliko vadybinį darbą. „Knyga pakelia dulkes, kurias patys AC/DC turbūt norėtų pamiršti“, – į klausimą, kuo Jesse Finko darbas skiriasi nuo kitų, atsakė dainininkas.
„AC/DC“ – komercinis projektas
Kaip ir bet kokia kita grupė, „AC/DC“ nebuvo sukurta vien dalintis muzika. Jaunystėje broliams Youngams buvo liepta pasirinkti: arba eiti dirbti į gamyklą, arba groti gitara. Todėl broliai neabejodami pasirinko muzikantų kelią. „Kurdami grupę jie norėjo tapti komerciškai sėkmingais, kiekvienas muzikantas to nori. Aš manau, kad tai yra sveikintinas procesas“, – įsitikinęs M. Mikutavičius.
Dainininkas mano, jog didysis grupės užkilimas į populiarumo viršūnę įvyko 1980-taisiais, kai mirė vokalistas Bonas Scottas. Žinomo žmogaus mirtis žiniasklaidoje visada sulaukia išskirtinio dėmesio, ir, anot M. Mikutavičiaus, Youngai tai panaudojo kaip sėkmingą rinkodaros priemonę.
Komerciškumo siekimą rašytojas Alvydas Šlepikas įžvelgia ir grupės sandaros pasikeitime: 2016 dėl ligos pasitraukė vokalistas Brianas Johnsonas. Jį pakeitė garsios roko grupės „Guns N‘ Roses“ vokalistas Axl Rose. Rašytojas pripažįsta, jog vienas žymiausių visų laikų vokalistų Axl Rose tiesiog nelimpa prie „AC/DC“ stiliaus ir trukdo grupės įvaizdžiui. „Pasižiūriu koncertus per YouTube ir kažkodėl labai nepatinka, skambesys ne tas“, – sakė A. Šlepikas.
Dėl balso pasikeitimo kalti „AC/DC“
Paklaustas, ar „AC/DC” turėjo poveikį jo kūrybai, rašytojas Alvydas Šlepikas atsakė teigiamai. Jis prisiminė, kaip būdamas paauglys per kolonėlę leisdavo rokenrolą ir bandydavo pakabinti mergaites. Ir kaip jo tėvas prašydavo išjungti roko dievais tituluojamos grupės kūrinius. „Tėvas vadindavo juos velniais“, – šypsodamasis prisimena rašytojas.
Marijonas Mikutavičius taip pat prisipažįsta, jog „AC/DC“ padarė didžiausią įtaką jo muzikai ir pasaulėžiūrai, nes tada „AC/DC“ atrodė kaip didžiulė, nevaržoma jėga, priverčianti ištrūkti iš komforto zonos ir gyventi taip, kaip norisi, laužyti standartus, nepaklusti jokioms taisyklėms. Jis pasakoja, jog seniau bandydamas išdainuoti per aukštas natas turbūt pakenkė balso stygoms, ir dabar turi prikimusį ir „girgždantį“ balsą. „Tuos hitus aš dar dainuoju, kaskart važiuodamas mašina pasileidžiu visu garsu ir pasikraunu energijos. Tai mano mėgstamiausia grupė ir tokia liks per amžius. Ir neabejoju, jog kiekvienas, paskaitęs Jesse Finko knygą susižavės grupe. Kiekvienas muzikos mylėtojas turėtų ją bent pavartyti“, – apie „AC/DC“ svarbą savo gyvenime kalbėjo dainininkas.