Art deco miestas. Kaunas
„Nekasdienių pasimatymų“ dieną pristatytas Kauno architektūros gidas anglų kalba. Tai, į ką sutalpintas visas architektūrinis laikinosios sostinės lobynas. Knyga skirta ne tik architektūros mėgėjams, bet ir visiems skaitytojams, kuriems rūpi aplinka ir jos detalės. Būtent toks Kaunas leidinyje ir atskleistas – unikalus, ypatingo dėmesio vertas miestas.
„Kaunas 1918 – 2015. Architektūros gidas“ pristatymo dalyviai R. Zemkauskas, M. Drėmaitė, V. Petrulis. Autorės nuotr. „Taip, aišku mes esame apsėsti, o kas kitas bus apsėstas, jeigu ne mes?“ – atsakė TV žurnalistas, filmų garsintojas ir rašytojas Rytis Zemkauskas paklaustas, ar toks susižavėjimas miestu yra sąmoningas ir reflektuotas, kadangi kolegos iš užsienio vis pastebi, jog esame „apsėsti Kauno, tarsi įsimylėję“. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė užsiminė, jog pastaruoju metu buvusia laikinąja Lietuvos sostine susižavėjimas ypač sustiprėjęs, suklestėjęs atminties bumas.
„Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ atskleidžia subtilybes, kodėl miesto architektūra dažnai įvardijama kaip išsiskirianti visoje Lietuvoje. Kauno modernizmas – svarbus palikimas lietuviams. Antrasis pagal dydį šalies miestas yra gavęs ne tik tarptautinį įvertinimą – Europos paveldo ženklą, bet ir pelnęs UNESCO dizaino miesto vardą.
Vytauto Didžiojo karo muziejus, Karininkų ramovė, Centrinis paštas ir kiti architektūros objektai geriausiai atskleidžia visas XX a. pradžios architektūros tendencijas, reprezentuoja ištisą modernią infrastruktūrą. Dėl savo išskirtinio pastatų dizaino šiandien Kaunas patrauklus ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Dažnas miesto svečias jame pajaučia tarpukario dvasią, o pasivaikščiojimai miesto senamiesčiu gali tapti tikru persikėlimu į praėjusį šimtmetį.
„Dabartiniame pasauliniame kontekste atsiranda suvokimas, jog šitie pastatai yra be galo didžiulis palikimas, – teigė architektūrologas Vaidas Petrulis. – Tai nėra kaunietiškas fenomenas. Fenomenas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Turime didžiulį potencialą, kurį sudaro šeši tūkstančiai pastatų.“
Art deco miestas, statytas su laikinosios sostinės idėja, tačiau vėliau imti statyti ir rimti reprezentaciniai kultūriniai, administraciniai, socialinės rūpybos pastatai. Svarbi architekto užduotis buvo niūrų XIX a. miestą, tuometinį Lietuvos inteligentijos židinį, paversti šiuolaikišku, apsuptu žaliųjų erdvių.
„Kas atsitiko? Daugelį metų Kauno modernizmas egzistavo pamirštas, nepastebimas. Ir dabar yra tiesiog tikras bumas“, – tarsi retoriškai klausė M. Drėmaitė.
„Normalu nepastebėti, nes daug pilkos spalvos, – sakė R. Zemkauskas. – Mes tapome laisvi. Gyvenam geriau, turime laiko įvertinti grožį, ir tai mums pradėjo rūpėti.“
