Vilniaus universiteto dėstytojai ryžosi keisti požiūrį į akademinę literatūrą
Dažnam studentui mokomoji literatūra asocijuojasi su nuobodžiu, sunkiai suprantamu ir ilgu tekstu. Šią nuomonę ėmėsi keisti Vilniaus universiteto dėstytojai, kurie mano, kad mokomoji literatūra gali būti įdomi ne tik akademinei bendruomenei. Jie Vilniaus knygų mugėje pristatė laisvu laiku nuo paskaitų rašytą knygą „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje“.
Knygos pristatymas. Autoriaus nuotr. Knygos autoriai – ypač gerai pažįstami Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentams. Tai fakulteto dėstytojai: lekt. dr. Vincas Grigas, doc. dr. Andrius Šuminas, doc. dr. Arūnas Gudinavičius ir lekt. dr. Modestas Grigaliūnas. Pristatymo metu autoriai pasakojo apie temas, nagrinėjamas knygoje, keblumus, kilusius ją apipavidalinant bei atskleidė ką reiškia pavadinime minimas terminas „Google garažas“.
Idėja parašyti šią knygą kilo susidūrus su studijų medžiagos lietuvių kalba trūkumu, tačiau informacinio raštingumo pagrindais gali domėtis ne tik komunikacijos ir informacijos mokslų atstovai. „Stengėmės, kad knyga būtų skirta ne tik studentams, bet ir kiekvienam žmogui, kuriam įdomu, aktualu šiuolaikinės medijos“, – sakė doc. dr. A. Šuminas.
Mokomąją knygą, kuri gali sudominti kur kas didesnę auditoriją nei studentų, sudaro 5 skyriai. Knygoje skyriai vadinami garažais, kuriuose nagrinėjamos skirtingos temos: informacijos ieška, skaitmeninės ir popierinės knygos, naujienų atsiradimo procesai, propaganda, silpnasis įtikinėjimas. Pasak autorių, šiandieninei visuomenei ypač svarbu suvokti šiuos dalykus, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas ne tik turiniui, bet ir pavadinimui. Jo pasirinkimą autoriai argumentavo statistika: rinkdami informaciją vidutiniškai į paieškos laukelį įvedame vos 2,2 žodžio ir naudojame tik vieną paieškos įrankį. Pasak jų, svarbu suprasti, kad nors Google ir yra pats populiariausias, mes privalome išmokti ieškoti daugiau ir rasti vadinamuosius požeminius garažus.
Aukšti reikalavimai buvo kelti ir dailininkei Silvai Jankauskaitei, kūrusiai dizainą.
„Iš pat pradžių nusprendėme, kad ši knyga turėtų būti tarp gražiausių metų knygų“, – šypsodamasis sakė doc. dr. A. Gudinavičius. Lūkesčiai išsipildė su kaupu: kūriniui buvo paskirta Kultūros premija už gražiausiai apipavidalintą mokslinę knygą.
Knygos dailininkė pasakojo, kad rasti modelį knygos viršeliui, ant kurio vaizduojama moteris iškirptomis akimis, buvo bene sudėtingiausia kūrybinio proceso dalis.
„Fotografas sakė, kad nelabai kas norės fotografuotis tokiai fotosesijai. Buvo labai keista ir netikėta, kai mano draugė sutiko“, – pasakojo apipavidalinimą kūrusi S. Jankauskaitė.
Fotosesijos modelis – pradinių klasių mokytoja. Autoriai jai suformulavo nelengvą užduotį: veido išraiškoje perteikti internetą. „Manau kad tai mums gana gerai pavyko. Bejausmis, beasmenis veidas, kartu ir artimas, kartu ir tolimas – internetas“, – fotosesijos idėją apibūdino lekt. dr. M. Grigaliūnas.
