Ar per 100 metų išmokome švęsti šventes?
Kitais metais Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį. Šią dieną minėsime kartu su savo kaimynais latviais ir estais. Kaip mums sekasi rengis artėjančiam jubiliejui kalbėta diskusijoje: „Valstybė ir kultūra: pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį“.
Diskusija apie pasirengimą atkurtos valstybės jubiliejui. Autorės nuotr. Ką šventė reiškia mūsų tautai
Šventė priklauso nuo visuomenės požiūrio į ją. Savo mintimis dalinosi doc. dr. Naglis Kardelis: „Šventė įpareigoja atskleisti savo giliausias nuostatas, jausenas – tai nėra tik tam tikrų ritualų atlikimas. Šventė – išorinė raiška to, kas susikaupia viduje“. Mokslininkas samprotavo, kodėl gali kilti problemų išreikšti savo jausmus. „Iš dalies mūsų padėtis šiuo metu prastesnė nei 1918 metais. Tuo metu pačios valstybės nebuvo, bet šalies tėvai steigėjai turėjo nuostabią viltį, matė valstybės viziją. Šiuo metu mes turime valstybę, bet mūsų dvasinės nuotaikos yra gerokai prastesnės“.
Doc. dr. N. Kardelis teigė, kad neturėtume šventės suprasti kaip tam tikros prievolės ir mąstyti, ką pastatysime, kaip įtrauksime tautą. Šventimas turi būti giliausia išraiška to, kas glūdi viduje. Tam pritarė ir kultūrologas dr. Vytautas Rubavičius: „Mums šventė neturėtų būti problema. Visas žmogaus gyvenimas yra įtvirtinamas ir įprasminimas švenčių. Šventimo pamatinis tikslas – visuomenės bendrumo jausenos ugdymas ir tvirtinimas“.
Kaip šimtmetį minės kaimynai
Lietuviai dar nenusprendė, kaip atrodys šventės eiga. Kultūrologė doc. dr. Rita Repšienė pristatė mūsų kaimynų idėjas. Latviai ir estai orientuojasi į švietimą ir jaunimo įsitraukimą į šventę. Estai kiekvienam moksleiviui dovanoja po muzikos instrumentą. Kiekvienam latviui moksleiviui skirtas pinigų krepšelis, kultūros renginių: teatro, kino, parodų lankymui. Latviai šventės proga ketina visą Latviją apsodinti ąžuolais, tai tam tikras simbolinis savo ribų apibrėžimas ir palikimas ateities kartoms. Panaši iniciatyva pasirinkta ir Estijoje – moksleiviai augins medžius, o vėliau susodins į vieną giraitę.
Kultūros ir valstybės sąsajos
Dr. Vytautas Rubavičius pastebėjo, kad žodžiai valstybė ir kultūra daugeliui žmonių nebėra suvokiami. Jis ironizavo, kad jei ne Rusijos grėsmė, tai apskritai valstybė neegzistuotų mūsų sąmonėje. Yra nuomonių, jog jei kultūra nesukuria pridėtinės vertės, tai kam ji reikalinga? Problema ta, kad pamatiniai dalykai tampa nesuvokiami, nes neišeina nustatyti jų kainos.
„Kas mums yra valstybė Europos Sąjungos aplinkoje? Ką mums reiškia tauta? Tai esminiai klausimai, prie kurių šventė turėtų mus sugrąžinti. Mes nesuvokiame valstybės ir kultūros kaip Dievo dovanos, kurią gavome, bet jai neįsipareigojome“, – sakė dr. V. Rubavičius.
Doc. dr. N. Kardelis siūlė kultūrą suvokti kaip medį. „Šiuolaikiniai kultūros biurokratai visą procesą įsivaizduoja kaip konstruojamą mechanizmą. Tačiau kultūros sritis yra ilgas kantraus darbo, rūpesčio, auginimo sritis, negalime pasakyti medžiui: „Tu ne taip augi“, – kultūra yra tūkstantmečio proceso rezultatas, daugybė kartų dirbo, kad tas medis augtų ir negali viena karta atėjusi pakreipti tą medį augti kita kryptimi“.
Apie pasirengimą ir problemas
Doc. dr. Rita Repšienė pastebėjo, kad Lietuvos valstybės šimtmečio programai buvo pateikta daugiau nei 500 paraiškų, iš kurių atrinkta 70, planuojama sukurti 15 filmų, daugybė grandiozinių projektų, kurie jau nebus įgyvendinti dėl laiko stokos. Jai pritarė dr. Skaidra Trilupaitytė pridūrusi, kad yra numatyta 360 priemonių šimtmečiui, kurių įgyvendinimas yra labai neaiškus. Ji prisiminė pasirengimą Lietuvos tūkstantmečio programai. „Turėjom begalę numatytų priemonių, lėšų, tačiau artėjant šventės datai didėjo tam tikra desperacija. Prasidėjo kaltinimai, priekaištai, didelė sumaištis. Panaši situacija susidaro ir dabar“.
Doc. dr. Naglis Kardelis sakė, kad šventę gali švęsti ta bendruomenė, kuriai yra kažkas švento: „Mes dažnai pamirštame sąsają tarp šventės ir šventumo. Šventi dalykai nėra apskaičiuojami nei pinigais, nei renginiais, nei paminklais. Jei mums yra kažkas šventa, tai ir sudaro pagrindą mums švęsti. Turime atsakyti sau, ar Lietuva mums yra šventa?“
