Ar lietuvių literatūros kūrėjai neturi ko pasiūlyti jaunimui?

Metų knygos 2016“ rinkimuose nebuvo pateiktas knygų paaugliams penketukas, argumentuojant tuo, jog nebuvo išleista pakankamai kokybiškų knygų. Paaugliams yra siūlomos verstinės užsienio autorių knygos, o lietuvių literatūra tarsi neturi ko pasiūlyti jaunimui. Visos šios problemos buvo aptartos „Knygų mugės 2017“ metu surengtoje diskusijoje „Kas įdomu paaugliams?“ apie paauglių literatūrą.

Diskusijos dalyviai. Iš kairės: K. Urba, D. Šakavičiūtė, U. Kaunaitė, Greta, Dominykas, I. Krivickaitė. Autorės nuotr.Diskusijos dalyviai. Iš kairės: K. Urba, D. Šakavičiūtė, U. Kaunaitė, Greta, Dominykas, I. Krivickaitė. Autorės nuotr.

Diskusijoje dalyvavo knygų paaugliams ir jaunimui autorė Unė Kaunaitė, vaikų literatūros tyrinėtojas, vertėjas doc. dr. Kęstutis Urba, vaikų literatūros specialistė, kritikė Danguolė Šakavičiūtė ir jaunieji skaitytojai: M. Biržiškos gimnazijos vienuoliktokė Greta ir A. Kulviečio mokyklos aštuntokas Dominykas. Diskusiją moderavo literatūrologė Ieva Krivickaitė.

„Labai džiaugiuosi, kad kalbame ne apie paauglius ir jaunimą, bet su paaugliais ir jaunimu“, – taip diskusiją pradėjo diskusijos vedėja. Ji pabrėžė apie jaunimo dalyvavimo svarbą, nes kartais vyresni žmonės, kalbėdami apie paauglius, užsiveria užsibrėžimuose, teorijose ir kartais pamirštama apie tai, jog tai yra realūs skaitytojai, kurie turi dinamišką, savitą nuomonę.

Pirmoji paliesta tema buvo skirtumai tarp verstinės ir lietuviškos literatūros. Ieva Krivickaitė išsakė tokią mintį, jog įžengus į knygyno paauglių ir jaunimo skyrius susidaro įspūdis, jog absoliučiai didžioji dalis knygų yra verstos. Vedėja pasiteiravo diskusijos dalyvės Gretos apie mokyklos jaunimo reakciją į lietuvių autorių knygas. Mokinė prisipažino, jog knygų klube analizuotos lietuviškos knygos buvo pasitiktos gan kritiškai. „Jaunimas prisibijo lietuvių autorių knygos“, – pasakė vienuoliktokė.

Jaunimui rašanti autorė U. Kaunaitė prisiminė, jog mokyklos laikais ji daugiau skaitė užsienio literatūrą, o lietuvių autorius pradėjo skaityti jau baigusi mokyklą. Vaikų literatūros kritikė D. Šakavičiūtė prisipažino, jog jai pikta dėl verstinės literatūros populiarumo: „Man atrodo, jog savo mažoje lietuvių literatūroje turime fantastiškai gerų tekstelių, o turtingoje verstinėje literatūroje yra prastų tekstų“.

Kęstutis Urba, paklaustas apie temų skirtumus tarp lietuvių ir užsienio autorių, atsakė, jog temų spektras yra didžiulis, ir nuo amžiaus priklauso susidomėjimas konkrečiu turiniu. Docentas K. Urba atkreipė dėmesį į tai, jog ne pirmus metus viena iš populiariausių knygų yra M. Burgess „Heroinas“. Knygos populiarumą jis paaiškina susidomėjimu tuo, kas galbūt vyksta šalia ir noru pažinti kitą pasaulį. K. Urba pabrėžė, jog Lietuvoje literatūros paaugliams kaip srauto dar nebuvo, dienos šviesą išvydavo tik pavienės knygos, o srautas atsirado tik dabar. „Viena iš temų, kuri pradeda ryškėti lietuvių literatūroje yra emigracija, palikto vaiko tema“, – pridūrė K. Urba.

Diskusijos vedėja paklausė Dominyko, kaip reaguoja bendraamžiai į rekomenduojamą lietuvišką knygą ir pagal ką yra siūlomos perskaityti kūriniai. Jaunuolis šmaikščiai atsakė, jog jo klasiokai atsižvelgia į puslapių skaičių. „Apskritai, kai yra prašoma paaiškinti, kodėl reiktų kažkurią knygą perskaityti, daromi knygų pristatymai“, – atsakė aštuntokas.

Kitas paliestas klausimas kvestionavo kiek yra svarbi kūrinio estetika, ar visgi svarbiausia lieka istorija. Visi diskusijos dalyviai sutiko su tuo, jog vis dėlto turinys yra vertingiausias. D. Šakavičiūtė išsakė savo nuomonę, jog jai yra įdomu skaityti kūrinį, kurio formoje yra susirašinėjimų, laiškų, nes matomas netradicinis bendravimas. U. Kaunaitė išdėstė, jog apie estetiką, formą pradeda galvoti vis dažniau, nors rašydama atsižvelgia į turinį. Buvo iškeltas klausimas apie svarbiausius komponentus knygos kokybiškumui, ypač esant kontekstui dėl šių metų „Metų knygos“ paauglių literatūros kategorijos trūkumo. K. Urba atsakė, jog sunku reiškinį paaiškinti, nes visą gyvenimą to mokomasi, tačiau svarbūs lieka tokie komponentai kaip turinys, vertybės, idėja ir meniškumas: „Svarbiausia yra suprasti, jog naujos rašymo formos yra kaip žaidimas literatūroje, o ne buitinio gyvenimo atspindys“. Moksleiviui Dominykui, kurio mylimiausias žanras tapo trileris, knygoje svarbiausia istorijos pokyčiai, kai jis nežino, kas bus po dešimties puslapių. Dėl troškimo sužinoti nesinori netgi eiti į mokyklą.

Toliau buvo plėtojama tema apie vaikinų, berniukų ir merginų, mergaičių literatūrą, kurių viršeliai aiškiai atskiria knygas tarp tų dviejų lyčių ir kokią įtaką tai daro renkantis knygą. Į šį klausimą Dominykas paklausė, o kas iš viso yra berniukiškas viršelis. Per salę nuvilnijo juokas ir plojimai. Anot jo, vaikinai viską skaitys, nebent bus kažkas labai barbiško ir labai romantiško. D. Šakavičiūtė sukvestionavo, jog mergaitėms yra įdomu sužinoti apie berniukų gyvenimą, o berniukams mergaitės neįdomios. Į tai Dominykas atsakė, jog visa tai priklauso nuo mergaitės charakterio ir laikėsi savo išsakytos minties. Rašytoja Unė Kaunaitė pritarė vaikinui, nes jos pirmoji knyga labiau patiko berniukams nei mergaitėms, kurios rasdavo pagrindinės veikėjos trūkumų.

Vienuoliktokė Greta irgi sutiko su pasakytomis mintimis, nes jai nėra svarbi pagrindinio veikėjo lytis, svarbiausia yra istorija. Tačiau prisipažino, jog kažkokią įtaką daro viršeliai, nes vaikinai nepasirinks knygos ant kurios viršelio yra aukštakulnis, nors istorija gali būti visiškai aktuali. K. Urba norėjo atkreipti dėmesį į tai, jog dabar literatūroje yra pusiausvyra tarp abiejų lyčių veikėjų. Dominykas dar pridūrė, jog renkantis viršelius svarbus yra tėvų pasirinkimas.

Paskutinė aptarta tema buvo apie skaitymo nuopuolį, kuris yra dažnai aprašoma žiniasklaidos, bet diskusijos vedėja kritiškai įvertino šią mintį atsižvelgiant į mugės lankytojų skaičių. Anot I. Krivickaitės, tekstai darosi trumpesni, fragmentiškesni. Taigi Gretos buvo paklausta, ar sunku pritraukti jaunimą į mokykloje veikiantį knygų klubą. Moksleivė atsakė, jog į klubą ateina žmonės, kurie mėgsta skaityti, jų nereikia versti. Unė Kaunaitė dar pridūrė, jog, važiuodama į susitikimus su moksleiviais, vaikinai yra labai aktyvūs, priverčiant merginas pasitempti.

Pabaigoje auditorija galėjo paklausti diskusijos dalyvių juos dominančių klausimų, o atskirai pasikalbėti su knygų jaunimui autore Une Kaunaite buvo galima leidyklos „Žara“ stende.