A. Jakučiūno ,,#Utopijos“ – nerimtai apie rimtus dalykus

Dar ir šiomis dienomis galime išgirsti nemažai žmonių, tvirtinančių, jog sovietmečiu gyventi buvo gera. Tačiau ar tai nėra tiesiog utopija? O gal lietuviai iki šiol gyvena nerealiame pasaulyje? Būtent apie tai Knygų mugėje kalbėjosi diskusijos ,,Kokiomis utopijomis lietuvis gyvas?“ dalyviai, kurie aptardami kūrinio genezę, įžvelgė ir kai kurias Lietuvos visuomenės problemas.  

Knygos viršelisKnygos viršelis

LRT Forumo surengtoje diskusijoje pašnekovams iš pradžių buvo smalsu sužinoti, kokias emocijas autoriui sukėlė šis kūrinys. Rašytojas Andrius Jakučiūnas apie kūrimo procesą sakė: ,,Pats rašymo procesas man keldavo labai daug aistrų. Tos utopijos per ketverius metus tapo svarbia mano gyvenimo dalimi, jos kažkiek mane užaugino“.

Knygoje, kurią sudaro 30 tekstų – utopijų, nagrinėjama lietuvių gyvenimo utopijomis problema. Istorikas dr. Tomas Vaiseta knygos turinį apibūdino kaip ,,negalios mąstyti apie ateitį kritika“. Pasak jo, lietuviai vietoje to, kad normaliai mąstytų apie savo ateitį, kuria kvailas utopijas, o ši knyga yra perspėjimas visiems gyvenantiems Lietuvoje, jog reikia paisyti tikrovės.

LRT radijo laidų redaktorė Jolanta Kryževičienė neslėpė, kad jai buvo juokinga klausytis Andriaus Jakučiūnio komentarų skaitymo radijuje, tačiau tikina, kad tik vėliau supratusi, jog jis kalba visai ne apie juokingus dalykus: ,,Kai tu pradedi montuoti, pamažu netenki amo. Kažkaip po truputį darosi nebejuokinga, nes, kai išklausai jo įdėmiai, supranti, kad jis kalba nebejuokingai ir čia svarbu kas lieka, kai praeina juokas“.

Diskusijai įpusėjus, paaiškėjo dar viena problema – juodojo humoro samprata visuomenėje. ,,Šiaurės Atėnų“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė pasakojo, jog perskaičiusi vieną utopiją apie moterį, sakančią, jog sovietmečiu gyventi buvo gera, atsirado feminisčių, kurios pasižiūrėjo į tai labai rimtai, vienaplaniškai, įžvelgė moters žeminimą. Šią situaciją G. Kazlauskaitė komentavo taip: ,,Aš nemėgstu tos klišės, jog lietuviams su humoru prastai, tačiau su juoduoju humoru pas mus tikrai nėra labai paprasta“.

Knygos autorius Andrius Jakučiūnas paklaustas apie kūrinio gimimą, neneigė, jog tam įtakos turėjo Tomo Moro ,,De Optimo Reipublicae Statu deque Nova Insula Utopia“ utopijos. Taip pat rašytojas neslėpė, jog jam reikėjo nemažai paplušėti dėl to, kad ši knyga buvo pirmasis jo publicistinis kūrinys. Dėl utopijų atrinkimo A. Jakučiūnas ilgai nedvejojo, jis atskleidė, kad vyko du atrinkimo etapai. Pirmasis buvo asmeninių utopijų atrinkimas, o per antrąjį, autorius asmenines utopijas atmetė ir atrinko tas, kurios susijusios su visuomene.

Diskusijai artėjant prie pabaigos, autorius rekomendavo perskaityti šią knygą šventakupriams, kurie mąsto siaurai, nesuvokia tikrosios vertybių sąvokos: ,,Mes visi turime pasistengti, kad ši knyga atsirastų šalia šventakuprių, nes mes tada įgijame šansą, kad tas žmogus pradės blaiviau žiūrėti į realybę, kuri mus supa“.

Ši knyga buvo praminta intelektualiu žaidimu dėl ypatingo autoriaus rašymo stiliaus, kuris priminė žaidimą ir pokštavimą. Pabaigoje diskusijos vedėjas, dr. Aurimas Švedas pasakė, jog po šiuo pokštavimu slypi svarbios, įdomios, kartais skaudžios utopijos, tačiau A. Jakučiūno tikslas buvo ne tik palinksminti, bet ir mus šio bei to pamokyti.