Virtualus menas ir dviračiai antrojoje Žilvino Kempino personalinėje parodoje
Vilniuje, galerijoje „Vartai“, iki vasario trečios dienos veikia lietuvių kilmės šiuolaikinio meno kūrėjo Žilvino Kempino paroda. Po penkerių metų pertraukos menininkas vilniečius nustebino instaliacijomis, kuriose pasitelkdamas fizikos dėsnius meistriškai manipuliuoja šviesos, oro, metalo bei paties žiūrovo judėjimu erdvėje.
Žilvinas Kempinas – vienas garsiausių Lietuvos šiuolaikinio meno atstovų. Niujorke gyvenantis ir kuriantis menininkas savo pirmąją personalinę parodą pristatė 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje, kurioje žiūrovai galėjo išvysti tarptautinėje spaudoje plačiai nuskambėjusią „Tūbą“ („Tube“, 2008). Šiais metais Žilvinas Kempinas parodos dalyviams pristatė seriją piešinių, tapytų ne teptuku, o dviračiu. Galerijoje „Vartai“ pristatyta „Dviračio piešinių“ serija atkeliavo tiesiai iš „Icon“ galerijoje Birmingame, Anglijoje, surengtos parodos. „Prieš sukurdamas šią piešinių seriją Žilvinas Kempinas daug eksperimentavo. Ištiesęs popieriaus lapus ir išmirkęs dviračio ratus dažuose, jis su dažuotais ratais pervažinėjo popierių tol, kol buvo pasiektas norimas rezultatas“, – pasakojo parodos organizatoriai.
Šventinį vakarą bene daugiausia dėmesio sulaukė kinetinis miškas, kuriame parodos dalyviai tapo ekspozicijos erdvės dalimi. Trikojai, sudėlioti galerijos erdvėje, akinanti projektorių imituota saulės šviesa ir juodos veidrodinės grindys kėlė nuostabą šiuolaikinio meno ištroškusiems sostinės gyventojams.
Pasak parodos koordinatoriaus Mariaus Armono, kinetinį mišką Žilvinas Kempinas sukūrė važiuodamas dviračiu ir filmuodamas vieną iš Niujorko parkų. Projektoriais nufilmuotą medžiagą jis panaudoja miško ir saulės vaizdavimui. Tai – abstrakti instaliacija. Pasirinkdamas projektorius, instaliuodamas veidrodžio principu sukurtas grindis, jis siekia sukurti nepatogumą, įspūdį ir jausmą įvykiui.
Galerijos „Vartai“ savininkė Nida Rutkienė sveikino į gimtąją šalį sugrįžusį Žilviną Kempiną ir džiaugėsi menininko kūryba: „Norėčiau pasveikinti Žilviną sugrįžusį į Vilnių ir palinkėti jam, kad tų sugrįžimų būtų daug. Tavo kūriniai priverčia stabtelti, patirti kažką naujo, pajausti kažką netikėto. Aš manau, kad tu, Žilvinai, įtikini skirtingas formas, skirtingus veidus, medžiagas, šviesas žaisti“.