Išmintingoji Sofija
130 metų Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės jubiliejaus proga pasirodė knyga apie šios žymios lietuvių rašytojos, poetės ir literatūros bei meno kritikės gyvenimą ir kūrybą – tai Viktorijos Daujotytės monografija ,,Sofija“.
S. Kymantaitės Čiurlionienės asmenybė įkvepia šiandienos kūrėjus. Pristatyme, vykusiame ,,Nekasdienių pasimatymų“ dieną tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, mintimis apie knygą dalijosi pati autorė – lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė bei nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Viktorija Daujotytė, – redaktorė Donata Linčiuvienė, literatūrologė Aušra Martišiūtė ir leidėjas Gytis Vaškelis.
Kaip teigia autorė, knygos pavadinimo negalima sugalvoti – arba jis pasirodo ir pasirašo pats, arba su juo vargstama, bandoma keisti, tačiau galiausiai jis vis tiek yra ne tas. Todėl ji net negalvojo įvardyti savo knygos kaip nors sudėtingai, iš karto iškilo vienas vardas ir išliko nekisdamas kaip ženklas. ,,Sofija“ yra laimingas pavadinimas, kuriam nereikėjo jokio pavadinimo“, – teigia ji.
Vardo Sofija reikšmė – išmintis. Tai atspindi ir knygoje vaizduojamas Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės gyvenimas – ji buvo išmintinga moteris, nepasidavusi XX amžiaus represijoms. Antrojo pasaulinio karo, nacių okupacijos laikotarpiu ji padėjo žydų tautybės žmonėms, teikė jiems pastogę, pokariu rėmė nukentėjusius nuo sovietinės priespaudos, siuntė laiškus ir siuntinius tremtiniams Sibire. ,,Senas posakis, kad vardas yra likimas, pasiteisino šimtu procentų“, – įsitikinęs leidėjas G. Vaškelis.
Knygoje atskleidžiamas Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės gyvenimas, kurį galima padalinti į 2 etapus – ankstyvą pirmąjį, kurį vainikavo lemtingas susitikimas su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, begalinė meilė ir ryšys, kurį užbaigė ankstyva jo mirtis, ir antrąjį, prasidėjusį su Lietuvos Respublikos gimimu 1918 m., kada ji iškilo kaip aktyvi visuomenės veikėja ir tautos dvasinė mokytoja.
Knyga taip pat išryškina ir jos asmenybės dvilypumą – ji išsilavinusi, drąsi kovotoja, dirbusi Lietuvos kariuomenės politinėse struktūrose, besirūpinusi karių pilietiškumu ir morale, aktyviai užsiėmusi skautų veikla. Tačiau kartu ji savyje talpino ir vidinį moteriškumą, stiprias dvasines aspiracijas, buvo mylinti mama ir jausminga kūrėja.
Literatūrologė Aušra Martišiūtė buvo viena pirmųjų knygos skaitytojų. Ji užsimena, kad ši monografija – tai gyvenimo pasakojimas, kuriame tobulai persipina daugybė dalykų – jausmai, intelektas, protas, fizika ir metafizika. ,,Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės viso gyvenimo darbai iš tikrųjų spindi nepaprasta šviesa ir tokiu humanizmu, kuris šiandien atrodo tik idealistams būdingas“, – teigia ji.
Knygoje aptariamas ir kūrybinis Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės palikimas – net 8 tomai raštų, talpinančių daugybę eilėraščių, dramų, tautosakinių poemų, apsakymų. Nagrinėjamos ir ištraukos iš laiškų, kuriuose geriausiai atsispindi jausmingoji jos pusė. Monografiją iliustruoja akimirkos iš Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės gyvenimo – tai nuotraukos iš jos dukros Danutės Čiurlionytės asmeninio archyvo.
