„Pokalbiai NE apie teatrą“. Sukilo masės: nuolat pildoma. Diskusijos apie žiniasklaidą apžvalga
Sausio 9 d., pirmadienio vakarą, Lietuvos nacionalinio teatro fojė šurmuliavo žurnalistai ir žiniasklaida besidomintys žmonės. Šį kartą jie laukė ne spektaklio, bet diskusijos. Čia vyko ciklo „Pokalbiai NE apie teatrą“ diskusija apie žiniasklaidą ir jos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje.
Kokia yra šiandienos žiniasklaida: galinga ar bejėgė? Apie žiniasklaidos vaidmenį diskutavo pokalbio dalyviai: iš kairės į dešinę – Andrius Vaišnys, Karolis Kaupinis, Simas Čelutka, Nerijus Maliukevičius, Vykintas Pugačiauskas, Mindaugas Jackevičius ir Rugilė Trumpytė. LNDT Facebook nuotr. Diskusijoje dalyvavo VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys, žurnalo „IQ. The Economist“ politikos apžvalgininkas Simas Čelutka, LRT užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė, informacinio karo ir propagandos tyrėjas Dr. Nerijus Maliukevičius ir DELFI žurnalistas Mindaugas Jackevičius.
Vedėjas Karolis Kaupinis diskusiją pradėjo duodamas žodį šalia sėdinčiam prof. dr. Andriui Vaišniui. Šis akcentavo, kad žiniasklaidos gaminamas produktas vis dar yra nemokamas, o tiems produktams, už kuriuos nemokame, negalime kelti pretenzijų. Po to pereita prie socialinių tinklų fenomeno. Pripažįstama, kad Facebook ir kiti socialiniai tinklai daro nemažą įtaką nušviečiant dienos aktualijas. Vis dėlto, būdami socialiniuose tinkluose esame savotiškame uždarame burbule. Čia tik gauname patvirtinimus to, kuo patys tikime. Kartais socialinių tinklų vartotojui atrodo, kad jis tampa žurnalistu, pranešdamas naujieną socialiniame tinkle, tačiau, ar tai galima laikyti žurnalistika? A. Vaišnys pabrėžė, kad yra skirtumas tarp žurnalisto profesijos ir informacijos keitimosi pažangiausiomis technologijomis, todėl vargu ar galime tarp jų dėti lygybės ženklą. Vis dėlto, socialiniai tinklai nėra tik gandų skleidimo priemonė. Čia kartais būna sugėdinami politikai, kai po gausių komentarų jie turi pasiaiškinti, atsakyti į kritiką. Tad socialiniai tinklai veikia kaip sudrausminimo priemonė Lietuvoje, bet nebeveikia JAV.
Anot Simo Čelutkos, nėra betarpiško priėjimo prie faktų. Žurnalistas aiškiai suvokia savo subjektyvumą. Juk vien tai, kokius jis informacijos šaltinius pasirenka, ką cituoja, o ko ne, ir yra subjektyvu. Vykintas Pugačiauskas paprašė auditorijos pabaigti sakinį: „Nėra objektyvumo, yra…?“ Sakinį pabaigė jis pats – sąžiningumas. Tai paprastas kriterijus, kurio ir turėtų laikytis žurnalistas. Reikia būti sąžiningu žmonėms ir pačiam sau. Rugilė Trumpytė pateikė pavyzdį iš Švedijos. Ten visuomeninis transliuotojas neleidžia į eterį naujienos, kuri nėra kruopščiai patikrinta (toks procesas angliškai vadinamas „line by line checking“ – kai tikrinama kiekviena publikacijos eilutė). Pasakodama apie Švediją R. Trumpytė pateikė pavyzdį: kartą žurnalistas prašė ligoninės skambučių išklotinės tam, kad galėtų patikrinti, ar tikrai tas pats žmogus skambino į ligonine 6 kartus. Tuo R. Trumpytė norėjo pabrėžti faktų tikrinimo svarbą. Iškeliama problema – žmonėms trūksta patikrintų faktų. Tačiau laiko tokiems patikrinimams lieka labai mažai.
Per dieną Lietuvoje ir pasaulyje atsiranda šimtai naujienų ir įvykių. Kurie yra svarbiausi? Į šį klausimą atsakė V. Pugačiauskas. Anot jo, jei norite sužinoti, tai, kas svarbiausia, įsijunkite LRT, o kitus šimtus nesvarbių naujienų rasite pas kitus, komercinėse žiniasklaidos priemonėse. Prakalbus apie komercinius žiniasklaidos kanalus, Delfi žurnalistas Mindaugas Jackevičius teigė, kad jie žino, ką auditoriją daugiausia skaito ir į tai atsižvelgia. Tai iš dalies nulemia, apie ką bus rašoma plačiau. M. Jackevičius pridūrė, kad dėl to Delfi buvo pavadintas naujienų Maxima.
Diskusijoje Lietuvos žiniasklaida palyginta su Vakarų žurnalistika. V. Pugačiauskas klausė auditorijos: kas skaito Vox? Rankas pakėlė tik keli žmonės. Anot V. Pugačiausko, čia ir yra problema – mes klaidžiojame savo lietuviškoje žiniasklaidos sistemoje. Anot jo, mūsų žurnalistika nėra vakarietiška ir mes Vakarų nepasivysime. Vis dėlto, tai yra siekiamybė.
Ši diskusija buvo trečioji iš ciklo „Pokalbiai NE apie teatrą“, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Šio ciklo diskusijų temos – aktualūs kasdienybės, politikos, pilietinio gyvenimo aspektai.
