Idealus pašnekovas pagal Aurimą Perednį
Viena iš aktualių problemų šiuolaikinėje žurnalistikoje – kalbinami pašnekovai dažnai be argumentų ir faktų pateikia savo subjektyvią nuomonę, kuri formuoja visuomenės nuostatas aktualiais, reikšmingais klausimais. „Labai sunku pateikti objektyvią informaciją klausytojui, nebent yra kalbinamas idealus pašnekovas, kuris pateikia skaičius, faktus ir realius įvykius nepalikdamas vietos interpretacijoms“, – teigia Aurimas Perednis.
Aurimas Perednis. Asmeninio archyvo nuotr. Kokiais kriterijais remdamasis renkate informaciją Žinių radijo laidoms?
Pirmas kriterijus – skirtingų nuomonių pateikimas. Didelėje laidoje aš turiu dvi–tris skirtingas nuomones, kurios sukuria diskurso įvairovę. Klausytojams įdomu išgirsti kelias interpretacijas, faktus. Pašnekovai yra klausinėjami kritiškai – pateikiant sprendimus ir visuomenei reikšmingas problemas. Antras dalykas – faktai. Kuo įvairesni faktai – skaičiai, tendencijos, palyginimai su kitomis šalimis – tuo yra geriau. Tai aktualizuoja temą, leidžia klausytojui geriau ją suprasti.
Kaip manote, ar pašnekovai ekspertai objektyviai žiūri į nagrinėjamą temą?
Kalbant apie pašnekovus ir kiek jie yra objektyvūs – kiekvienas iš mūsų vistiek turi savo nuomonę, vertybes, požiūrius ir nuostatas vienais ar kitais klausimais, tad iš esmės negalime pasakyti, jog pašnekovas visuomet yra objektyvus, nes atsakant į klausimus interpretuojama ir pasitelkiama asmeninė patirtis, kuri ir paskatina pašnekovą išsakyti subjektyvias mintis.
Aurimas Perednis
O jeigu pašnekovas ekspertas pateikia nuomonę, tačiau nežino kaip ją argumentuoti. Kaip tokią situaciją sprendžiate?
Tokiu atveju aš ir parodau, kad jis yra labai silpnas. Naujieji išrinkti ministrai, kurie pas mane ateina į laidas dažnai neturi argumentų ir pasirodo silpni ekspertai. Tačiau aš kaip moderatorius negaliu nei pašnekovo ištempti, nei jį gniuždyti. Kadangi esu neutralus, stengiuosi užduoti atitinkamus klausimus, jeigu pašnekovas nėra pakankamai kompetetingas, arba nežino faktų, tai jis pats pasirodo nekaip ir už tai gali kaltinti tik save. Aš tik padedu klausytojams suprasti tikrąją situaciją, atskleisti ją ir iš visų pusių pateikti aktualią informaciją, ar naujieną. Jeigu pašnekovas nesugeba pateikti argumentų, tai kaip jis padarys realius darbus, kurie teigiamai paveiks visuomenės gyvenimą? Čia daugiau kalbu apie politikus, tačiau mintį supratote.
Ar gali būti, kad eksperto išsakyta nuomonė klausytoją tik suklaidins?
Gali. Tokia yra laisvo žodžio ir demokratijos kaina. Pašnekovai ne visuomet yra susipažinę su faktais, ne visuomet yra kompetetingi ir galintys viešai diskutuoti tam tikromis temomis. Jeigu užduodami konkretūs klausimai, o pašnekovas atsako abstrakčiai arba pateikia skaičius, faktus kurie nepasitvirtina – tai tikrai įmanoma, kad pašnekovo išsakyta nuomonė ir teiginiai gali klaidinti klausytoją. Deja, patikrinti visus pašnekovus žurnalistas fiziškai negali, nes nėra tam priemonių. Stengiamės kviestis žinomus ekspertus, kurie domisi ir ne kartą yra viešai pasisakę atitinkamomis temomis. Tačiau vistiek pasitaiko, jog atėję į studiją ir išgirdę klausimą, jie pasimeta arba neatsako konkrečiai – tai rodo, kad galbūt tokie žmonės visgi nėra tikrieji ekspertai, o tik tokiais stengiasi atrodyti pasitelkdami viešuosius ryšius.
Ar Jūs, kaip žurnalistas, jaučiate atsakomybę už Jūsų laidose pateiktą informaciją?
Žinoma. Jaučiu atsakomybę už pokalbio toną, išsakytas mintis, bendrą rezultatą. Kaip moderatorius, kaip žurnalistas aš pats kviečiu pašnekovus, pats galvoju jiems klausimus ir renku atsakymus, reaguoju į juos ir transliuoju tai klausytojui. Visa tai galiausiai suformuoja temas diskusijoms ir klausytojas išgirdęs informaciją laidose, gali naudoti ją kaip faktus. O kas jei iš tikrųjų ta informacija nėra patikrinta, galiausiai gal net ir klaidinga? – Tad mano, kaip moderatoriaus rolė laidose, yra užtikrinti pašnekovo argumentuotos nuomonės išsakymą, temos nagrinėjimą pasitelkiant įvariais nuomones ir faktus ir galiausiai atrandant tą idealų pašnekovą, kuris iš tiesų galėtų formuoti visuomenės nuomonę.
