Teismai ieško pasitikėjimo internete
Šiandien internetas ir socialiniai tinklai yra viena paprasčiausių ir pigiausių priemonių pasidalyti informacija bei formuoti įvaizdį. Jų įtakai vis stiprėjant, ne viena įmonė daugiau dėmesio skiria komunikacijai virtualioje erdvėje. Ne išimtis ir Lietuvos Teismai, besistengiantys atvirumą ir visuomenės pasitikėjimą užsitikrinti interneto siūlomomis priemonėmis.
Vardan pasitikėjimo
Tyrimų duomenimis, pasitikėjimas teismais nežymiai, bet auga. Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 25 – lapkričio 4 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, teismais pasitiki 46 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 47 proc.
Anot Nacionalinės teismų administracijos komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojos Gabijos Vaičeliūnaitės, teismų viešumą bei atvirumą būtina užtikrinti dėl visuomenėje vyraujančios nepalankios nuomonės apie teismų veiklą.
„Nepasitikėjimas pirmiausia kyla iš nežinojimo – gyventojų teisinio išprusimo lygis šalyje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, gana žemas, didžioji dalis visuomenės požiūrį į teismus atsinešė dar iš tų laikų, kai teismai buvo laikomi savotišku uždaru klanu“, – aiškina G. Vaičeliūnaitė.
Kad gyventojams būtų patogiau, stengiamasi visą informaciją apie teismų darbą patalpinti internete: skelbiami teismo posėdžių tvarkaraščiai, bylų skirstymo protokolai, įsigalioję teismo sprendimai, veikia virtuali teismo posėdžių salė. G. Vaičeliūnaitė taip pat išskiria iniciatyvą „Atviras teismas.lt“.
„Šioje svetainėje galima išsamiau susipažinti su visų Lietuvos teismų bei konkrečių teisėjų veikla, lyginti juos tarpusavyje pagal tai, kiek trunka išnagrinėti vieną bylą, kokia teisėjų patirtis, kiek kainuoja išlaikyti teismus ir kitus kriterijus”, – teigia pašnekovė.
Nors teismams viešumas – reikšmingas, G. Vaičeliūnaitė pastebi, kad susiduriama ir su iššūkiais. „Kuo atviresni tampame, tuo dažniau žmonės ima manyti, kad teismai jiems gali teikti bet kokią informaciją, tik nedidelė dalis jų suvokia, kad teisėjus riboja įstatymas, jie negali komentuoti ko papuola, reikšti savo nuomonės iki sprendimo priėmimo“, – sako G. Vaičeliūnaitė.
Visuomenės dar nepasiekia?
Lietuvos teismai turi vieną bendrą „Facebook“ puslapį. Jame dalijasi informacija apie teismų darbą, teisėjų nuomonėmis. Šiuo metu daug dėmesio skiriama ką tik pasibaigusiam projektui „Diena su teisėju 2016“ – nuotraukos iš studentų susitikimų su teisėjais, informacija apie projektą, akimirkos iš finalinio renginio.
Komunikacijos specialistas Liutauras Ulevičius teigia, kad iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad tai su teismų vidiniu darbu susijusių asmenų informacijos šaltinis. „Facebook“ puslapyje nėra skiriamas dėmesys atskiroms byloms, todėl panašu, kad orientuojamasi į būsimus ir esamus teisininkus ir visuomenės grupes, kurios teismą laiko viena svarbiausių įstaigų.
„Tokiame kontekste kyla klausimas, ar tokiame puslapyje verta nagrinėti atskiras rezonansines bylas, diskutuoti jų temomis. Kitas klausimas, ar profilio lankytojų reakcijos (like’ai, share’ai, diskusijos) atitinka siekiamą aktyvumą, nes susidaro įspūdis, jog tų reakcijų mažoka (įvertinant profilio draugų rato dydį)“, – apibendrina komunikacijos specialistas.
Teisėjų „Facebook’e“ nedaug
Nedaug Lietuvos teisėjų galima rasti socialiniuose tinkluose. Dauguma juos naudoja bendravimui su artimais draugais. Jie vengia viešumo, todėl mes jų nematome. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas yra vienas iš nedaugelio teisėjų, naudojančių socialinį tinklą „Facebook“ bendravimui su visuomene. Jo nuomone, teisėjas turi pasirinkti kam naudos socialinius tinklus, nes bendravimo su visuomene ir bendravimo su draugais suderinti teisėjui neįmanoma.
A. Cininas tvirtina, kad teisėjui socialiniai tinklai, kaip priemonė bendrauti su visuomene, yra galingas įrankis.
„Tai naudinga, ypač priimant sprendimus, pavyzdžiui, išteisinamuosius nuosprendžius, kurie neatitinka visuomenės ar žiniasklaidos rūpesčių. Čia socialiniai tinklai yra geras kanalas, kur gali paaiškinti žmonėms ir pirmiausia žiniasklaidai savo sprendimų motyvus“, – teigia A. Cininas.
Tačiau teisėjas socialiniame tinkle gali sau leisti mažiau nei paprastas pilietis. Jis negali kalbėti apie savo bylas, parodydamas, kad palaiko kurią nors pusę, taip pat negali komentuoti ir kritikuoti kolegų nagrinėjamų bylų ir aukštesnės instancijos teismo sprendimų. Bet tuo pačiu metu turi likti neformalus, nuoširdus ir neslėpti tiesos.
Komunikacijos specialistas L. Ulevičius teigia, kad teisėjas yra bendruomenės autoritetas, todėl turi būti aktyvus nuomonės lyderis, savo pavyzdžiu vedantis į priekį. Jo pareiga yra žmonėms paaiškinti savo sprendimus.
„Būtent teisėjui turėtų tekti pagrindinė našta „žmonių kalba“ paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimų logiką, informuojant visuomenę apie teisingumo mechanizmą, atskirų sudėtingų situacijų sprendimų sąlygas ir priežastis“, – teigia L. Ulevičius.