Dzūkijos regiono krašto apsauga: savanoriai, kur jūs?
Kairiajame Nemuno krante Alytuje išlikusi didžiulė buvusių artilerijos kareivinių teritorija puošia Dzūkijos sostinę savo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pastatais. Jei ne vartus saugantys uniformuoti kariai bei kieme stovintys sunkiasvoriai kariniai automobiliai, retas pašalietis pamanytų, jog šiandien čia Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono namai.
Įžengus į šią teritoriją, kaip mat galima pajusti tvirtos kareiviškos dvasios alsavimą. Bataliono ištakos siekia 1992 metus, kuomet Alytuje buvo įkurta motodesantinė kuopa. Didžiosios kunigaikštienės Birutės pėstininkų batalionas priklauso „Geležinis Vilkas“ motorizuotajai pėstininkų brigadai, pagrindinės bataliono funkcijos: išskleisti batalioną nurodytame operacijos rajone, pasirengti kovos veiksmams ir vykdyti gynybines operacijas Lietuvoje savarankiškai arba aukštesnio junginio sudėtyje nacionaliniams poreikiams įgyvendinti. Tai vienintelis karinis dalinys Lietuvoje, pavadintas moters vardu.
Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono kariai ne tik dalyvauja tarptautinėse misijose Kosove, Irake, Afganistane, tarnauja NATO štabuose bei aktyviai bendradarbiauja su visuomene. Šių metų kovo 19 d. priimtų Karo prievolės įstatymo pataisų pagalba šis karinis dalinys netrukus taps ir Lietuvos šauktinių karių prieglobsčiu.
Alytaus krašto karinė parengtis
Alytiškiams nesvetimi kareiviškų pratybų garsai bei matomos rikiuotės. Kadangi šiuolaikiniai kariniai konfliktai, deja, neaplenkia miestų, todėl dažnai Alytaus mieste ar jo pakraščiuose galima pastebėti besitreniruojančius karius. Visai neseniai Dzūkijos sostinės gyventojai galėjo matyti bataliono padalinių vykdomas planines kovinio rengimo pratybas pačiame mieste, kurių metu bataliono motorizuotosios pėstininkų kuopos kariai treniravosi apgyvendintoje vietovėje – miesto ribose atliko taktinį žygį naudojant vikšrinius šarvuotus transporterius. Vos primiršus šį karinį sujudimą, didelę dalį Alytaus miesto gyventojų į centrinę miesto aikštę savo karinę techniką apžiūrėti pakvietė ir pro šalį keliavę JAV kariai.
Įsižiebus nesutarimams tarp kaimyninės Rusijos ir Ukrainos Lietuvai tapo tiesiog būtina rengti organizuotąjį arba parengtąjį karių rezervą. Kad kariai gebėtų kovoti komandoje ir netaptų patrankų „mėsa“ ar pro šalį lekiančių kulkų aukomis, Seimas patvirtino Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimą nuo šių metų pradėti šaukti jaunuolius į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Žadamas atlygis
Tačiau Karo prievolės įstatymo pataisos neapseina be šauktinių atlygio diskusijų. Krašto apsaugos ministerija šauktiniams siūlo kas mėnesį mokėti ne 38 eurus individualioms išlaidoms ir atsidėkoti įvairiomis kompensacijomis, kaip kad buvo daroma iki šiol, bet skirti 138 eurus per mėnesį ir dar po 100 eurų kaupti išmokai pabaigus tarnybą. Nors suma yra vos mažesnė už minimalų atlyginimą Lietuvoje, kuris siekia 252,51 eurų, daug susižavėjusių šiomis sąlygomis kol kas neatsiranda. Suprantama, jaunas žmogus, ką tik baigęs vidurinę ar aukštąją mokyklą į kario duoną žiūri ganėtinai skeptiškai – vieni svajoja apie nerūpestingas studijas didmiesčiuose, kiti planuoja pradėti dirbti norimus darbus.
Šauktinių stygius Dzūkijos regione
Gegužės 13 – ąją Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad regionams šauktinių kvotos nustatytos proporcingai regionuose gyvenančių šaukiamųjų skaičiui. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-ajai rinktinei, kuriai priklauso Alytaus apskritis, lyginant kitų Lietuvos regionų duomenis, atiteko mažiausias šauktinių skaičius. Alytuje įsikūręs karinis padalinys paskirs ir į karinius vienetus pristatys 229 jaunuolius. Tačiau analizuojant nedarbingumo lygio duomenis, situacija gali pasirodyti kiek keista – Lietuvos statistikos departamento bei Alytaus teritorinės darbo biržos pateikiama 2015 metų balandžio mėnesio informacija rodo, jog šiame mieste yra išlikęs vienas didžiausių jaunimo nedarbo lygių visoje Lietuvoje – Alytaus teritorinėje darbo biržoje minėtu mėnesiu buvo užsiregistravę 868 jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų amžiaus.
Darbo biržos Alytaus skyriuje tokio amžiaus bedarbių yra 511. Būtent 19-26 metų jaunuolius ketinama šaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą. Atrodo savaime suprantama, juk šaukiamojo amžiaus bedarbių skaičius Alytuje nemažas, o kariškių atlyginimas – pakankamai viliojantis. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija informuoja, kad Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas yra sukomplektuotas 70 procentų. Taigi karių trūkumas yra, bet žadamas atlyginimas, nemokamas maitinimas bei apmokamos pragyvenimo išlaidos, visgi jaunimo į karių gretas neveda.
Savanorių gretos didės lėtai
Pasiteiravus alytiškių, ar jie pasirengę prisijungti prie šauktinių kariuomenės, matyti, jog entuziazmo jungtis į savanoriškos karo tarnybos gretas Alytaus miesto jaunimui dar stinga. Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono vado Dаriаus Вernоtо teigimu, prieš keletą metų norinčių į gerą uždarbį siūlančią karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje buvo dešimt į vieną vietą, šiandien skaičiai kiek kitokie – kariuomenei besiplečiant, vis labiau trūksta norinčių joje tarnauti karių. Priėmus naujus karius, batalione būtų baigta formuoti ir antroji pėstininkų kuopa, sustiprinsianti kovinius bataliono pajėgumus padėsiančius apsaugoti šalį karo atveju, todėl prasidėjęs šauktinių karių vykdymas Alytuje įsikūrusiam ir ne vieną šimtmetį jau skaičiuojančiam kariniui daliniui teikia vilčių, jog to ilgai laukti neteks.
Motyvacijos problema
Vis dėlto bandymas didinti savanoriškos karo tarnybos išmokas nėra vienintelis stimulas atvesiantis jauną žmogų pajusti, ką reiškia ginti savo Tėvynę. Pasak D. Bernоtо, kariuomenė taip pat yra karjerinio augimo galimybė ir patriotizmas. Kariuomenei tenka ir neišmatuojamas kultūrinis vaidmuo. Kariuomenei patekus į rankas valdžiai, kuri tik politikuoja, bet nesuvokia kariuomenės kaip kultūrinio fenomeno ir būtino valstybės elemento, visos reikalingos sritys ima gęsti. Jei valdžioje esantys žmonės suvokia kariuomenę tik kaip tam tikrą duoklę užsienio partneriams arba kaip galvos skausmą, tokiu atveju tikėtis, jog yra įmanoma turėti savo saugumo pajėgas ir kariuomenė vaidins tinkamą vaidmenį valstybės gyvenime, neverta.