Abu atvykėliai dirba Lietuvoje: P. Pavlosiukas turi muzikinį išsilavinimą, yra kompozitorius, ragavęs ir žurnalisto duonos – rašė straipsnius į kultūros žurnalus Ukrainoje. Šiuo metu dirba muzikos mokytoju Kaune. R. Eidas – žurnalistas, bet Lietuvoje pradėjo dirbti banke. Būtent dėl savo žurnalistinio darbo radijuje jis turėjo bėgti iš neramumų kamuojamos šalies: „Palikti Siriją turėjau dėl to, kad nesugebėjau laiku užčiaupti savo burnos dėl visų nusikaltimų prieš Sirijos valstybę, kuriuos organizuoja korupcinis rėžimas“, – pasakodamas savo istoriją užsiminė vyras.

Susitikimo metu paklaustas apie tai, kokią įtaką žiniasklaida apskritai daro Sirijos karo situacijai, R. Eidas nedvejodamas atsakė, kad tik teigiamą. Vien kalbėjimas apie ten vykstančius dalykus yra labai svarbus ir naudingas. Taip iškeliama problema, ji parodoma įvairiais kampais, todėl ją galima analizuoti ir dar labiau gilintis į situaciją. Pabėgėlis pripažino, kad jo specialybė atvėrė duris į Europą. Atplaukęs į Graikiją R.Eidas pirmiausia susisiekė su savo draugais žurnalistais, kurie padėjo jam greičiau praeiti biurokratines procedūras, būtinas prieš persikėlimą į kitą Europos šalį.

Žurnalistas prisipažino, kad gavęs sąrašą šalių, į kurias gali keltis gyventi, jis sutriko, nes apie daugumą iš jų anksčiau nebuvo girdėjęs. Tai, kad Redwanas Eidas šiuo metu yra Lietuvoje – atsitiktinumas: „Aš tiesiog pasirinkau šalį nieko apie ją nežinodamas. Nenorėjau keltis į Prancūziją, nes ten žmonių požiūris į pabėgėlius yra priešiškas, Švedijoje taip pat labai daug pabėgėlių. Aš tiesiog pažiūrėjau į sąrašą ir pasirinkau šalį iš l raidės“, – pasakojo siras.

Paklaustas, kokia jo nuomonė apie Lietuvos žiniasklaidą, Redwanas Eidas prisiminė linksmą istoriją. Tik atvykęs į Lietuvą, po 10 valandų kelionės, iš jo interviu oro uoste viena Lietuvos televizija ėmė interviu. Pabėgėlis prisiminė, kai jo  klausė ar jis galėtų antrąją pusę susirasti Lietuvoje: „Aišku, aš atsakiau, kad tai galimas variantas, jei įsimylėsiu. Vėliau draugai man skambino ir sakė, kad rodant reportažą televizijoje po mano vardu ir pavarde buvo parašyta „Siras, ieškantis žmonos“. Aš supykau, nes į Lietuvą tikrai neatvykau dėl to“, – pasakojo Redwanas Eidas. Vėliau pridūrė, kad supranta, jog ne visa Lietuvos žiniasklaida yra tokia. Jis pats atvykęs į Lietuvą bendradarbiavo su Delfi.lt internetiniu dienraščiu. Ten anglų kalba galima surasti detalesnį žurnalisto kelionės į Lietuvą aprašymą.

Susitikime dalyvavusiems žmonėms buvo įdomu sužinoti, kokia situacija šiuo metu vyrauja artimesnėje Lietuvai šalyje – Ukrainoje. Pabėgėlis iš Ukrainos P. Pavlosiukas pasakojo, kad dabartinė Ukrainos padėtis vis dar išlieka rimta ir pavojinga. Kartais pasigirsta susišaudymų atgarsiai, iš Donecko vis dar traukiasi žmonės. „Šiuo metu Donecke gyventi liko tik mokyklinio amžiaus vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau per sunku palikti gimtąjį kraštą bei tie, kurie tiki, jog Rusijoje gyventi bus geriau“, – susitikimo metu pasakojo P. Pavlosiukas. Anot ukrainiečio, visi žmonės, kurie užsiima menine kūryba, paliko Donecką ir dabar gyvena kituose Ukrainos regionuose ar kitose šalyse, kurios globoja karo pabėgėlius.

P. Pavlosiukas į Lietuvą su šeima persikėlė dėl to, kad jo žmona – lietuvė. Visas persikėlimo procesas šiai šeimai buvo lengvesnis. Muzikantas pripažįsta, kad Lietuvoje šiuo metu gyventi yra geriau nei Ukrainoje: „Iš pradžių iš Donecko persikėlėme gyventi į Kijevą. Ten uždirbau tiek pinigų, kad negalėjau sau leisti grįžti į Donecką, pas tėvus, kurie ten lieka, nes nenori palikti savo turto. Dabar dirbdamas Kaune aš galiu sau leisti nuvykti pas tėvus be didesnių finansinių išlaidų“.

Šiuo metu Donecke nėra tinkamos medicininės pagalbos. Pabėgėlis iš Ukrainos prisiminė, kad reikalingiausių vaistų miesto vaistinėse taip pat dažnai trūksta. Ten veikusi muzikos konservatorija, kuri buvo gerai žinoma visoje Ukrainoje – pertvarkyta. Dabar konservatorijos išduodami baigimo dokumentai yra pripažįstami tik Rusijoje, todėl mokytis ten nori vis mažiau ukrainiečių.

Abu karo pabėgėliai Lietuvoje džiaugiasi, kad jaunimas draugiškai į juos reaguoja, ir kad gyvenimo sąlygos atvykėliams čia yra labai neblogos. Tačiau R. Eidas neslėpė, kad pabėgėlių apgyvendinimas Ruklos stovykloje riboja žmonių bendravimo su lietuviais galimybę. „Žmonės turėtų būti apgyvendinami šalies didžiuosiuose miestuose, o ne atskirti nuo visuomenės ir gyventi apylinkėje, kurioje lankosi nedrąsūs savanoriai, kuriuos kalbinti turi patys stovyklos gyventojai arba vietiniai paaugliai“, – tokią savo nuomonę išsakė žurnalistas.

Akcija buvo organizuojama norint išreikšti solidarumą visame pasaulyje esantiems pabėgėliams ir taip iš biuro persikelti arčiau visuomenės, kad aplinkiniai žmonės galėtų suprasti, kokia didelė ir reikšminga visam pasauliui visgi yra pabėgėlių problema.

Susiję