Antraščių smurtas ir romantika

Moterų vaizdavimas žiniasklaidoje iki šiol yra žurnalistinių eksperimentų rezultatas. XX a. žiniasklaida ir ypač televizija moterį vertė nuolankia namų šeimininke, besirūpinančia mama ir žmona. Įsitvirtinus naujoms technologijoms ir pradėjus reklamuoti įvairias prekes, moters įvaizdis transformavosi iš religingos žmonos į pašėlusios viliokės. Tuo metu iškilo žmogaus sudaiktinimo ir grožio kulto problema.

Fotografas Yannas Le Pepe pabrėžia smurto šeimoje dangstymą, prie kurio prisideda artimieji, žiniasklaida ir tarnybos

Šiandien viena iš temų, be kurių neapsieina žiniasklaida – tai moterų patiriamas smurtas. Gausėja pranešimų, organizuojama viešinimo kampanijų, siekiant padėti smurtą patiriančioms moterims. Tačiau kaip tai turi būti daroma, kad turėtų naudos – žurnalistai ir visuomenės veikėjai nesutaria.

Lietuvos moteris: tarp JAV ir Afganistano

Pasak Lietuvos publicistės ir filosofės Nidos Vasiliauskaitės, kartais atrodo, jog žiniasklaida bando formuoti moters įvaizdį tarp JAV ir Afganistano: naivių namų šeimininkių ir hiperseksualizuotų barbių kultūrų. Tai pasireiškia, anot jos, tiek skelbiant abstraktų pranešimą apie moterų įvaizdžio keitimą, tiek ir mėgaujantis britų mokslininkų parūpinamos „tiesomis“ apie žmogaus redukuojamumą į lytinius hormonus gyvenimo būdo, pramogų ar mokslo populiarinimo rubrikose.

Rašydami straipsnius apie moterų patiriamą smurtą ir kitas įvairias problemas, žurnalistai moterį vis dar sudaiktina, panaudodami ją teksto patrauklumo didinimui. Be to, smurtiniai santykiai žiniasklaidoje netgi romantizuojami. Pasak labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorės Daivos Baranauskės, žmonėms atrodo, kad šalia meilės visada turi būti smurtas: „Tokį suvokimą esame gavę ir iš didžiųjų meno kūrinių. Otelas pasmaugė Dezdemoną, Ofelija nusiskandino, Romeo ir Džiuljeta nusižudė – šalia meilės visuomet vaizduojama tragedija“. Lietuvos žurnalistai dažnai nesivargina gilintis į temą, vartoja įvairias klišes ( pvz:„Auklėjo kirviu savo moterį“, „Išprievartavo ir nužudė savo mylimąją“). D. Baranauskė pabrėžia, kad problema yra ne tik tekstuose, bet ir iliustracijose, kurios būna ironiškos, seksualios ir visai neatitinkančios situacijos.

Žurnalistams vertėtų pasigilinti į smurtinių santykių teoriją

Smurtas prieš moteris prasideda ne nuo pirmojo smūgio. D. Branauskės teigimu, fizinės jėgos panaudojimas – tai ribinis taškas. „Egzistuoja, vadinamasis smurto ratas. Moteris iš pradžių patiria psichologinį smurtą, kuris jai dažnai atrodo tik paprastas rūpinimasis ar pavydas. „Aš tave taip myliu, gal neik su savo draugėmis, „Tu tokia graži, gal nesivilk to trumpo sijono į darbą“ – moters asmeninės ribos pamažu siaurėja ir tuomet, kai ji nori jas praplėsti, dažniausiai ir prasideda fizinis smurtas. Vėliau padėtis trumpam pagerėja, o po kelių savaičių ar mėnesių vėl pasikartoja“, – smurto raidą komentavo labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorė. Anot ekspertės, rašydami smurto temomis, žurnalistai dažnai nesuvokia smurtinių santykių teorijos, retai kalbina ekspertus, nebendradarbiauja su organizacijomis.

D. Baranauskė taip pat mano, kad rašant smurto tema geriausiai konsultuotis su specialistais. „Nukentėjusios moterys gali papasakoti savo istoriją, bet nei teoriniu lygmeniu, nei lyčių diskurso požiūriu, jos komentuoti paprastai negali“, – tikino D. Baranauskė. Labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorės teigimu, problemiška tai, kad žurnalistai beveik niekada po savo straipsniais nepublikuoja pagalbos kontaktų. Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, suteikiantys smurto aukoms pagalbą ir tokie kontaktai ypač aktualūs toms, kurios neskuba kreiptis į policiją.

Reiktų rodyti ir kalbinti ne moteris, bet konkrečius žmones: specialistes, tarnautojas, politikes, atlikėjas, sportininkes. Nereikia mėginti kiekvieną individą rėminti specifiniais klausimais ar epitetais priklausomai nuo jo lyties.

Ar kampanijos prieš smurtą visuomet veiksmingos?

Lietuvos publicistės ir filosofės Nidos Vasiliauskaitės teigimu, rašant ir kalbant apie moterų patiriamą smurtą ir apskritai formuojant moters įvaizdį, pirmiausia reiktų atsisakyti paties sukurto moters paveikslo: „Reiktų rodyti ir kalbinti ne moteris, bet konkrečius žmones: specialistes, tarnautojas, politikes, atlikėjas, sportininkes. Nereikia mėginti kiekvieną individą rėminti specifiniais klausimais ar epitetais priklausomai nuo jo lyties“.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje gausu ne tik straipsnių apie moterų patiriamą smurtą, bet ir įvairių viešųjų ryšių ir reklamos kampanijų. Sudėtinga pasakyti, kuriais būdais yra veiksmingiau kelti į viešumą šią problemą. Tačiau pasak N. Vasiliauskaitės, galima pagrįstai kelti hipotezę, kad viešųjų ryšių kampanijos turi veikiau atvirkščią poveikį, nes užgauliai traktuoja publiką kaip dresuotiną Pavlovo šunį, netiesiogiai tyčiojasi iš idėjos, kuriai viešinti yra sukurtos ir pačios remiasi stereotipais, kurių pagrindu tas smurtas ir nutinka.

Svarbiausias uždavinys – viešinti problemas dideliu mastu

Vis dėlto penkios aktyvistės, įkūrusios pilietinę iniciatyvą „Moterys kalba“, mano, jog socialinės kampanijos padeda viešinti informaciją apie problemą kur kas efektyviau, nei pavieniai žiniasklaidos straipsniai. Jos gali paskatinti moteris ištrūkti iš smurto rato, patikinti jas, kad šiame kelyje jos yra ne vienos. Kaip sako viena iš aktyvisčių fotografė Neringa Rekašiūtė, jų komandos vidinis varikliukas – tai nepasitenkinimas esančia situacija ir siekis suteikti moterims daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos ir meilės sau.

Kuriamas projektas „Superherojės“ – tai projektas apie moteris, išsivadavusias iš smurtinių santykių ir kenksmingos aplinkos. Jos fotografuojamos kaip herojės su specialiai joms sukurtais kostiumais pagal kiekvienos individualią „super galią“. Šis projektas ne vienintelis toks. Prieš kelis mėnesius buvo nufilmuotas vaizdo įrašas #mūsųdaug, kuriame kalbėta apie seksualinę prievartą ir smurtą. Juo internete pasidalino net užsienyje žymūs žmonės, pavyzdžiui, JAV aktorius Ashtonas Kutcheris (Ashtonas Kučeris).


 

VŠĮ „Moters pagalba moteriai“ asociacijos „Kauno moterų linijos“ pirmininkė psichologė Aušrinė Krikščionaitienė teigia, kad kai moteris patiria smurtą, problema niekuomet nevaikšto viena: „Dažnai tokia moteris nepasitiki ir nuvertina save, jai sunku priimti sprendimus, tradiciškai atsakomybę už sprendimus atiduoda savo partneriui arba vyrui, yra nuolanki, besirūpinanti, globojama, slopinanti pyktį savyje, patyrusi smurtą vaikystėje“, – tikino asociacijos pirmininkė.

Pasak A. Krikščionaitienės, nukentėjusioms moterims svarbiausia yra nuoširdus ir atviras bendravimas. „Pagalbos moterims linija” teikia emocinę paramą visą parą telefonu ir internetu.“Atviras nuoširdus pokalbis su kitu žmogumi padeda geriau suprasti savo jausmus, pažvelgti į situaciją iš šalies, susidėlioti savo mintis apsvarstyti galimus sprendimus emociškai sunkioje situacijoje“, – savanorių, budinčių prie telefonų ir kompiuterių, darbą komentavo pirmininkė.

 

Jeigu bendraudama su partneriu (tiek sutuoktiniu, tiek draugu) patiriate įtampą, vyksta dažni konfliktai, o jūs vis dar abejojate, ar tai smurtas ir/ar neapsisprenžiate, ką daryti, paskambinkite „Frida“ konsultantei 865052858 arba parašykite el. paštu info@frid.lt

Pagalbos moterims linija 8 800 66366 emocinė parama telefonu kasdien, visą parą pagalba@moteriai.lt