Tiesa geriau už pergalę informaciniame kare

Ar gali melagis laimėti informacinį karą pries kitą melgį? Lietuvos žiniasklaida informaciniame kare Rusijai pasipriešins tik rūpindamasi savo pačios pranešimų kokybe.

Melo iš Rusijos mus kol kas pasiekia daugiau, nei Lietuvoje paskelbiame tiesos. Jei Lietuvos gyventojai  įsijungia prorusiškus kanalus neįsijungę kritiško mąstymo – kaip juos išgelbėti? Valstybės saugumo departamentas, kariuomenės analitikai perspėja mus tik apie bendras tendencijas:  girdi, rusai per žiniasklaidą plauna smegenis. Tačiau teisingų žinių šaltinių sąrašo niekas nepateikia. Vadinasi, patys turime išmokti atskirti tiesą nuo melo. Tik ar susimąstome kokių pranešimų sraute gyvename?

Prieš porą metų Facebook atliko eksperimentą su beveik 700 000 savo naudotojų. Savaitę Facebook vieniems atrinktiems vartotojams daugiau siūlė pozityvių įrašų, kietiems – daugiau negatyvių. Įrašus į pozityvius arba negatyvius jie surūšiuodavo pagal tai, ar juose būdavo nors vienas pozityvus ar negatyvus žodis. Automatizuota vartotojų reakcijos į eksperimentą stebėsena parodė, kaip mus lengva paveikti. Kai žmonės matė daugiau laimingų įrašų, jie patys daugiau rašė džiugiai ant savo sienos. Kai žmonės matė daugiau nelaimingų įrašų – jie irgi daugiau niurnėjo. O kaip jūs leidžiate paveikti savo nuotaiką ir pasaulio suvokimą jūsų pasirinktiems informacijos kanalams?

Ar aš jus nustebinsiu išreikšdamas  įsitikinimą, kad dauguma Jūsų vartojamų naujienų turi faktinių klaidų?  Didelė naujienų šaltinių apklausa, atlikta Jungtinėse Valstijose, leidžia pasvarstyti apie tų klaidų mąstą. Tyrėjai apklausė 4800 žmonių, cituojamų naujienų pranešimuose keturiolikoje laikraščių. 61 proc. pranešimų šaltiniai rado klaidų. Tikiu, kad jei panašią apklausą atliktume Lietuvoje klaidų skaičius būtų dar didesnis. Kiekvienas geriau susipažinęs su žiniasklaidos virtuve supranta, kad žurnalisto darbe klaidų neišvengsi. Pavyzdžiui, mano bičiulis prekiauja mediniais dviratukais. Su juo pasikalbėjusi žurnalistė savo straipsnelyje prirašė, kad ateityje jis ketina prekiauti mediniais dviratukais su prie jų pritaisytomis medinėmis rogutėmis. Nustebęs bičiulis svarstė, – cituoju : „nė neketinu prie dviratukų pritaisyti rogučių, tiesa, minėjau, kad gal prekiausiu ir rogutėmis, bet kaip tai sujungti į vieną daiktą?“ Mano draugas neprašė laikraščio ištaisyti klaidą, nes niekada nėra matęs, kad tas taisytų klaidas.

Klaidų ištaisymas yra pagrindinis skiriamasis kokybiškos žiniasklaidos bruožas. Manding, The New York Times vis dar dažniau taiso klaidas nei bet kuris lietuviškas laikraštis ar tiklaraštis. Tačiau ir Lietuvos žurnalistai pamažu įveikia gėdą kalbėtis apie savo klaidas ir jas taiso guviau. Pavyzdžiui, Lietuvos žinios pasikeitus redaktoriui ėmė skelbti ištaisymus. Net LRT Panorama sykį maloniai nustebino Marijaus Žiedo balsu labai aiškiai paskelbdami klaidos ištaisymą. O Verslo žinios nepaprastai pamalonina mane kaip savo skaitytoją reguliariai klausinėdamos nuomonės apie savo kokybę.

Būtent žemos kokybės lietuviška žiniasklaida šiandien yra kalčiausia, kad rusų melu patikima, nes pripatino prie menkaverčio turinio. Tik žmonėms be jokio informacinio raštingumo tinka vartoti brutualiai vienpusiški Rusijoje pagaminti naujienų pranešimai. Pavyzdžiui, Pervyj Baltijskij kanal centrinė žinių laida Vremia Maskvos sprendimą riboti vakarietiškų maisto produktų importą pateikia kaip tik absoliučiai gerą žinią. Štai, galų gale, atsigaus Rusijos maisto gamintojai, rusai gaus žymiai kokybiškesnio maisto, Rusija sustiprės, o draudžiamųjų užsienio importuotojų šalims bus riesta ir jos pasigailės. Išties svarbų klausimą, – kiek rusams kainuos pasikeitęs parduotuvės asortimentas, – televizija tiesiog nutylėjo. Nebuvo ten, žinoma, ir jokių alternatyvių nuomonių. Suprantantiems, kaip konstruojamos žinios, toks pasakojimas tiesiog apgailėtinas, – jo nėra prasmės net drausti.

Tad jei Lietuvos žurnalistai tikrai nori sustiprinti mūsų atsparumą melui jie turi aktyviau taisyti savo pačių klaidas – bent po vieną per dieną pradžiai. Iš pokalbių su žurnalistais suprantu, kad jie jaučia spaudimą dirbti geriau ir stengiasi. Delfi irTV3 per keletą pastarųjų metų sukūrė ir paskelbė savo elgesio kodeksus, kas yra pirmas profesinio brandumo požymis. Man tai džiugi diskusijų apie naująją kokybiškąją Lietuvos žiniasklaidą pradžia.

Daugiau: www.juozapavicius.lt