Spaudos laisvės girnos: aktualijų apžvalga
„Maskva ėmė smaugti dar vieną nepriklausomą balsą – radiją „Echo Moskvy“,- rašo lrt.lt. Rusijos radijo stoties „Echo Moskvy“, išsiskiriančios savo nepriklausoma pasaulėžiūra, vyriausiasis redaktorius ketvirtadienį įsivėlė į konfliktą su transliuotojo savininkais dėl vieno pagrindinių laidų vedėjų atleidimo už įvykių Ukrainoje pateikimą; tai dar vienas spaudimo šalies žiniasklaidai pavyzdys.
Kremliaus finansuojama „Russia Today“ pradėjo transliuoti specialiai Didžiosios Britanijos auditorijai skirtą televizijos programą. Ketvirtadienį bendrovės direktorius netikėtai atleido vieną pagrindinių „Echo Moskvy“ radijo laidų vedėjų Aleksandrą Pliuščevą, kuris praėjusią savaitę paruošė skandalingą programą apie Ukrainos konfliktą.
„Šis žurnalistas „ignoravo žurnalistų profesinės etikos normas“, kurios reikalauja gerbti piliečių teises, interesus ir orumą“, nurodoma pareiškime.
Tuo tarpu A. Pliuščevas radijui sakė, kad prieš atleidimą buvo iškviestas pas stoties direktorių dėl spalio 29 dienos programos apie Ukrainos karius, kovojančius su prorusiškais separatistais prie Ukrainos rytinio Donecko miesto esančiame oro uoste. „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venedikovas, kuriam iki šiol pavykdavo išlaikyti nepriklausomą stoties poziciją, atsisakė atleisti A.Pliuščevą ir pradėjo viešą ginčą su vadovybe. „Aleksejus Pliuščiovas dirbs toliau“, – pareiškė A. Venediktovas, kurį cituoja „Echo Moskvy“.
Bendrovės generalinis direktorius Michailas Lesinas naujienų agentūrai „RBK“ sakė, jog norėtų atleisti patį A. Venediktovą – visuomenėje gerbiamą žurnalistą, vadovaujantį radijo stočiai jau 14 metų.
Plačiau apie tai skaitykite lrt.lt
„Russia Today pristato naują Didžiajai Britanijai skirtą politines propogandos programą“ ,- rašo theguardian.com
Kova dėl pasaulio televizijos auditorijos žengė į naują etapą. Kremliaus remiamas kanalas „Russia Today“ pradėjo transliuoti Jungtinės Karalystės gyventojams skirtą kanalo versiją. „Russia Today“ tapo pirmuoju užsienio transliuotoju, skirtu tik britų auditorijai.
„Russia Today“ kasmet iš Kremliaus gauna apie 250 mln. svarų sterlingų paramos ir yra kritikuojamas dėl propagandos. Spėjama, kad Britanijos rinkoje šiam kanalui pavyks atrasti savo nišą.
Žiniasklaidos reguliuotojas „Ofcom“ jau pradėjo šešis tyrimus dėl galimų tarptautinio „Russia Today“ kanalo pažeidimų. Pranešama, kad veikiausiai kritikai atidžiai stebės kanalo transliuojamą turinį, ypač naujienas apie įvykius Ukrainoje.
Pradėti transliuoti Didžiajai Britanijai skirtą kanalo versiją „Russia Today“ ruošėsi apie metus.
Daugiau informacijos – The Guardian
Theguardian.com taip pat praneša apie tai, kad be žinios dingęs Meksikos žurnalistas rastas suvarpytas kulkomis
Jesus Antonio Gamboa Uras, Meksikos žurnalistas, naujienų portalo Nueva Prensa redaktorius, buvo rastas sušaudytas praėjus savaitei po jo dingimo. Jo kūnas buvo rastas miestelyje netoli Los Močis miesto, Sinaloje, kuris garsėja kaip vienas žiauriausių regionų visoje Meksikoje.
Tarptautinis Spaudos Institutas ragina kuo greičiau išsiaiškinti jo mirties aplinkybes. „Ši byla – tai dar vienas smūgis spaudos laisvei Meksijoje, šalyje, kuri naikinama smurtu”,- sako Vanessa Garnica, insituto patarėja spaudos laisvės klausimais Lotinų Amerikoje ir Karibuose.
Jau vien šiais metais Meksikoje buvo užfiksuota 222 incidentai, kuriuose aukos buvo už spaudos laisvę kovojantys žurnalistai. Gambio Urias yra penktasis nužudytas žurnalistas Sinaloje nuo 2004 metų.
„Islandijos žurnalistai už padarytas klaidas gali sėsti į kalėjimą”,- rašo theguardian.com
Advokatai, dirbantys Islandijos vidaus reikalų ministerijoje, nori įkalinti du žurnalistus.
Birželį žurnalistai Jon Bjarki Nagnusson ir Johann Pall Pojannsson, politikę Vilhjálmsdóttir pavadino „eployee B“ ir buvo neteisūs, todėl kitą dieną laikraštyje jau pasirodė atsiprašymas. Tačiau politikė nusprendė apkaltinti žurnalistus šmeižtu ir siekti „aukščiausios bausmės“, t.y., vienerių metų kalėjime už kiekvieną nusikaltimą. Tačiau Vienoje įsikūręs spaudos laisvės „prižiūrėtojas“, Tarptautinis Spaudos institutas, mano, jog teisiniai reikalavimai yra kiek perdėti. Scott Griffen teigia, jog buvo padaryta „sąžininga“ klaida, todėl primgtynai reikalauja Islandijos, kuri garsėja kaip žodžio ir spaudos laisvės šalis, atlikti reformas, kurios suderintų jų vidaus šmeižto įstatymus su tarptautiniais įstatymais.
„Neteisėtas žurnalistų pasiklausymas tuština ministerijos kišenę“, – rašo delfi.lt
Teisingumo ministerija po tūkstantį litų sumokės dviem naujienų agentūros BNS darbuotojams, kurie rugpjūčio mėnesį kreipėsi dėl žalos atlyginimo už neteisėtą jų pokalbių pasiklausymą. Abu BNS žurnalistai tapo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) taikiniais, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl saugumiečių pažymos apie Rusijos planuojamas provokacijas prieš Lietuvą paviešinimo. Vėliau nustatyta, kad BNS darbuotojus STT agentai sekė neteisėtai. Anot Teisingumo minstro patarėjo Sergejaus Tichomirovo, abu pareiškėjai prašė sumokėti po 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu ministerija nagrinėja dar vieno BNS darbuotojo analogišką prašymą. Iš viso tyrimo metu buvo pasiklausoma septyniolikos buvusių ir esamų BNS darbuotojų. Daugiau skaitykite delfi.lt
Delfi.lt taip pat skelbia: „V. Ušackas: Lietuvos žiniasklaida pernelyg vienpusiškai neigiamai praneša apie Rusiją“
Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas praeitą savaitę sukritikavo Lietuvos žiniasklaidą, sakydamas, kad ji pernelyg vienpusiškai neigiamai praneša apie Rusiją ir nepateikia subalansuotos objektyvios nuomonės. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, šalies žiniasklaidoje trūksta informacijos apie procesus pačioje Ukrainoje ir bandymo suvokti Rusijos elgesį, tuo pačiu jo neteisinant.
„Trūksta daugiau informacijos, mano nuomone, apie tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje. Antras dalykas yra tai, kad, su visa pagarba, mes negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Trečia, mums reikėtų geriau suprasti visas problemas ir visumą tų iššūkių, su kuriais susidurs pati Ukraina. Ketvirta, su visa pagarba Ukrainai, mes negalime idealizuoti tos šalies perspektyvų ES atžvilgiu“, – kalbėjo V.Ušackas. „Linkėčiau išsamesnio perteikimo ir suvokimo, kodėl Rusija – ne pateisinant, bet suvokiant, – kodėl elgiasi taip, kaip ji elgiasi“, – teigė diplomatas.
Lapkričio 5 dieną V. Ušackas socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino atsiprašymą žurnalistams: „Pirmiausia, nuoširdžiai atsiprašau Lietuvos žurnalistų, jeigu savo pasisakymu Jus įžeidžiau ar kvestionavau Jūsų profesionalumą. Mūsų šalies nepriklausomybės aušroje pats esu ragavęs žurnalisto duonos, šalies žiniasklaidoje turiu nemažai gerų bičiulių, kurių profesionalumą, atsidavimą, tarnystę savo profesijai ir kraštui nuoširdžiai vertinu. Aš gerbiu ir didžiuojuosi žodžio laisve Lietuvoje, ko labai pasigendu Rusijoje ir tik linkėčiau, kad šioje šalyje, o tai pat ir kitose šalyse, kur užgniaužiama laisva žiniasklaida, alternatyvi politinė ir pilietinė nuomonė, būtų gerbiama žodžio laisvė, pilietinė visuomenė ir politinė opozicija. “
Tiesa, savo žodžių politikas išsižadėjo tik iš dalies – jis ragino „išsamiau ir objektyviau“ vertinti didžiosios kaimynės veiksmus ir padėtį Rusijoje.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt
Nytimes.com: „Egiptiečių žurnalistai streikuoja prieš redaktorius“
Pirmąjį lapkričio sekmadienį Kaire šimtai Egipto žurnalistų piktinosi savo redaktoriais, kurie draudžia jų saviraiškos laisvę. Daugiau nei 350 žurnalistų pasirašė pasipiktinimo redaktoriais atsišaukimą. Tai buvo retas viešas atvejis ir pirmoji nepasitenkinimo žiniasklaida užuomina, kuriai beveik vienbalsiai pritarė ir vyriausybė.
„Teroristai gali laimėti, jei jie turi galimybę kontroliuoti žiniasklaidą ir valstybė dėl to nieko nedaro“, – sakė žurnalistai, – „Pasipriešinimas terorizmui yra pareiga ir garbė ir tai neturi nieko bendra su žiniasklaidos nacionalizavimu ar žodžio laisve.“ Žurnalistas Khaled el-Balshy teigė: „Aš turėjau susitikimą su vidaus reikalų ministru, kuris teigia, jog mes turėtume nustoti kritikuoti bet kurią ministerijos veiklą. Tai ir parodo valdžios požiūrį į laisvą spaudą.“
Privačios Egipto televizijos programos, kurios yra kontroliuojamos magnatų, taip pat vengia kritikuoti valdžią. „Laisva spauda negali sumažinti Egipto armijos moralės“, sakė tinklas Al Nahar, taip pats teigdamas, jog temos „laisvė, demokratija ar žmogaus teisės“ gali būtų naudojama apgaulingu tikslu ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Dar nėra aišku, kuo baigsis šis protestas, tačiau žurnalistai jau galvoja alternatyvas tokiam redaktorių nusistatymui – pavyzdžiui, Balshy planuoja įkurti žurnalistų asociaciją, kuri rems saviraiškos laisvę.
