Algimantas Čekuolis: „Negalima skaityti gerų knygų“
Priešpaskutinį žiemos penktadienį 15-toje knygų mugėje savo naują knygą pristatė visiems pažįstamas Lietuvos žurnalistas, rašytojas ir keliautojas Algimantas Čekuolis. Ant scenos jam kompaniją palaikė Lietuvos ryto televizijos vyriausioji režisierė Asta Einikytė ir žurnalistas Vytaras Radzevičius.
Asta Einikytė skaitė ištrauką iš naujausios Algimanto Čekuolio knygos. Autorės nuotr. Knygos „Generolo Sena Karvė istorija“ pristatymas „Litexpo“ parodų rūmuose susilaukė didelio susidomėjimo ir privertė keletą smalsuolių patrypčioti netoli įėjimo, nes rasti laisvų vietų salėje buvo sunku. Didžioji dauguma klausytojų netruko mugėje įsigyti A. Čekuolio knygą ir nekantravo po pristatymo gauti jo autografą.
Sovietinė svajonė
Algimantas Čekuolis, negailėdamas pokštų ir pagyrų salėje sėdinčioms merginoms, pasakojo, kodėl nusprendė parašyti knygą ir iškart perspėjo, skaitytojus patiems išsiaiškinti knygos pavadinimo sąsajas su tekstu. Anot autoriaus, jo gyvenimas sutapo su vienu iš sunkiausių Lietuvos istorijos etapu. Šis leidinys nėra apie jį patį, nes esą vienas žmogus nevertas tokio dėmesio. Tai kūrinys, kuriame rašytojas kalbėdamas apie save, pabandė pakalbėti ir apie Lietuvą XX amžiuje, apie tokią Lietuvą, kokia ji buvo iš tikrųjų, be pagražinimų.
„Knygoje rašiau, jog sovietmetis nebuvo sutiktas labai priešiškai, nes per karą žibalo, vinių atsirado, kol nežagtelėjo su trėmimais. Va, tada mes ir pamatėme, kokie mūsų tie sąjungininkai“, – įvairaus amžiaus klausytojams pasakojo rašytojas.
KGB agentas
A.Čekuolis prisipažino, jog jam atsibodo atsikirtinėti kiekvienam žmogui, kuris kaltindavo jį buvus KGB agentu (Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto – red. past.).
„Aš paklausdavau, iš kur žinai? Man atsakydavo: visi žino“, – publiką juokino rašytojas. A. Čekuolis neslėpdamas pasakoja, jog jam dėl praeities darbo užsienyje nuolatos būdavo kamuojamas klausimais – kiek tau sumokėjo?
Dabar nuo apkalbų ir pasiteisinimų pavargęs rašytojas gali atsipūsti, nes vakar išleista, jau šeštoji, autoriaus knyga, be jokių užuolankų, atsako į skeptikų klausimus.
Rūmai iš cigarečių tabako dūmų
Smulkiai aprašytos gyvenimo istorijos detalės A. Čekuoliui yra vienas svarbiausių akcentų kūrinyje. Jos padeda skaitytojui įsivaizduoti save įvykių sūkuryje, vizualizuoti istoriją. Anot rašytojo, kaip ir viskas pasaulyje, literatūra irgi keičiasi – anksčiau buvo patrauklu kūrinio įvykius perteikti pasitelkiant pompastiką, patosą, tačiau dabar žmonės ieško tikrų, natūralių vaizdinių. Aprašomas gyvenimas turi būti įtikinamas. „Būna literatūra, kuri stato gražius rūmus iš cigaretės tabako dūmų. Labai gražu, bet čia ne man. Norisi rūmų ar bent pirkios, pirtelės pastatytos iš tikrų gabalų“,– pasakojo A. Čekuolis.
Antroji diskusijos dalis susidėjo iš klausytojų klausimų rašytojui. Iš pradžių nedrąsiai kėlę rankas, vėliau įsidrąsinę žmonės dėkojo žurnalistui už nuostabią kūrybą ir uždavinėjo klausimus, susijusius su jo darbais ir su tuo, kaip tapti rašytoju. Pasak A. Čekuolio, rašytoju tapti nėra sunku, nebūtina turėti Dievo dovaną. Rašytojo amato galima išmokti. Norint to pasiekti, reikia mokėti skaityti knygas. „Negalima skaityti gerų knygų, negalima skaityti labai gerų knygų, galima skaityti tik pačias geriausias knygas, kurios yra pasaulinio garso ir skaityti šitaip… Geriant į save“, – daug smagaus šurmulio sukėlė rašytojas, vėliau pridūręs, jog tik išmokus skaityti galima išmokti rašyti.
Atsiprašęs šalia sėdinčios kolegės, Lietuvos ryto televizijos vyriausiosios režisierės, Astos Einikytės ir savęs paties, kaip laidų vedėjo, A.Čekuolis supeikė televiziją palygindamas ją su knyga. Rašytojo teigimu, televizoriaus žiūrėjimas yra valgymas kotleto, kuris jau buvo šiek tiek pakramtytas. Televiziją galima žiūrėti tris valandas ir nė trupučio nepavargti. Visai kitoks yra knygos skaitymas, tai – dalyvavimas aprašomoje istorijoje. Čia pat buvo paminėtas ir knygų išnykimo klausimas. Rašytojas tvirtai pareiškė, jog knygos neprapuls, nebent persikels į skaitmeninę erdvę, nes malonumas dalyvauti tame, ką žmogus skaito, yra nenugalimas.
Nutylėti žodžiai
Svarbiausia sąlygą norint tapti rašytoju, pasak A. Čekuolio, yra būtinybė turėti ką rašyti, ką papasakoti, nes sovietmečiu nebuvo galima rašyti teisybės. Jei autorius būtų aprašinėjęs tuo metu buvusią situaciją kolūkiuose, žmonių gyvenimo kokybę, tai būtų pats sau nusipirkęs bilietą į kalėjimą. Vienintelė išeitis buvo stoti į jūrų laivyną ir išbūti ten 11 metų iki tol, kol visa neteisybė rašytojui susikaupė. „Aš ieškojau žmogaus ir aplinkos konflikto. Tai dabar kasmet parodų rūmuose aš po knygą pristatau. Man per daug susikaupė, tad dabar tylėti negaliu. Nieks tau galvos nenusuks, o pusiau tylėti – pusiau meluoti man reikėjo 60 metų“, – nieko neslėpė rašytojas.
„Kada jums bus 82 metai ir sėdėsite prieš salę, kurioje ir gražios moterys, ir jauni vaikai, jums bus labai sunku atsikratyti minties, kad čia tikrai jūsų šeima“, – tokiais žodžiais Algimantas Čekuolis baigė autobiografinės knygos „Generolo Sena Karvė istorija“ pristatymą priversdamas klausytojus sekundei susimąstyti ir tik paskui ištartus žodžius palydėti plojimais.
Šis darbas – atlikta bakalauro žurnalistikos studijų programos dalyko „Žurnalistikos žanrai“ užduotis. Vadovė – dr. Jolanta Mažylė.
