Ar Dainų šventė lietuviui vis dar yra vertybė?

Nedidelėje aktų salėje bruzdesys. Čia, pasipuošęs mokyklinėmis uniformomis, renkasi Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos jaunimas. Vyksta pasiruošimas choro filmavimui. Su šypsenomis veiduose choristai pradeda repeticiją ir kartoja artėjančios, 2016–ųjų vasarą vyksiančios moksleivių Dainų šventės repertuaro dainas. Vos suskambus pirmiesiems akordams choristai sutelkia žvilgsnius į vadovę…

Dainų šventė Vilniaus Vingio parke. Autoriaus nuotr.Dainų šventė Vilniaus Vingio parke. Autorės nuotr.

Muzika, jungianti lietuvių širdis

Dainų šventės Lietuvoje tapo ne tik gražia tradicija ir šalies pasididžiavimu, bet ir išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu, kurį 2003 m. UNESCO pripažino pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai daugiausiai dalyvių pritraukiantis šalies kultūrinis ir edukacinis renginys, kuriam ruošiamasi net kelerius metus.

 Iš visos Lietuvos plūstantis jaunimas – choristai, šokėjai, ansambliai ir net išeivijos atstovai, susirenka vienu tikslu – kartu užtraukti dainą, jungiančią lietuvių širdis ir skatinančią prisiminti savo šaknis bei kultūrą. Intensyvios repeticijos ir pasiruošimas didžiajam finalui Vilniuje. Tuo ir šiandien gyvena chorai bei jų vadovai visoje Lietuvoje.

Dainų šventės lydi visą gyvenimą

Pakruojo mieste jau dvylika metų chorui vadovaujanti Ingrida Tuomienė kasmet ruošia mokinius naujiems pasirodymams bei laukiamiausiai, kas ketverius metus vykstančiai, moksleivių Dainų šventei. Būrys jaunų žmonių renkasi ir dirba tam, kad vasarą Vilniaus Vingio parke kartu su daugiatūkstantine minia kartu galėtų visą miestą sudrebinti lietuviška daina.

„Dainų šventė yra vienas svarbiausių renginių, gyvenimo dalis, dėl kurios mes dirbame ir kuriai atkakliai ruošiamės“, – teigė dviems chorams vadovaujanti I. Tuomienė. Pati nuo mokyklos laikų dalyvavusi Dainų šventėse kaip moksleivė, o vėliau – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mišraus choro bei Juozo Pakalnio muzikos mokyklos jaunučių choro vadovė, savo sukaupta patirtimi dalijasi ir su choristais bei skatina juos puoselėti gražią tradiciją.

Į šventes išvažiuoja ne visi

Nors Dainų šventėje dalyvauja chorai iš visos Lietuvos, kurie Vingio parko estradoje tampa jungtiniu Lietuvos jaunimo choru, pasirodo, jog patekti į didžiulį renginį gali ne visi. Pasak choro vadovės I. Tuomienės, taip yra dėl to, jog pasiruošimas Dainų šventei yra sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Nors šio renginio laukia visi choristai, jėgų ilgai ir atkakliai dirbti turi ne kiekvienas.

„Choristai labai laukia dainų šventės. Tai juos motyvuoja dirbti ir nenuleisti rankų, o ruošdamiesi jie sutinka dalyvauti ilgesnėse repeticijose, kad tik pasiektų užsibrėžtą tikslą. Pasiruošimas Dainų šventei yra labai sunkus darbas. Vaikai, nors ir taip yra labai užsiėmę, turi gerai mokytis, į repeticijas susirenka du kartus per savaitę. Jie aukoja savo laisvalaikį, kad kuo geriau pasiruoštų perklausoms ir puikiai išmoktų dainas. Svarbu pabrėžti ir tai, jog mūsų chore didžioji dalis vaikų nėra profesionaliai mokęsi muzikos. Choristai dainuoja nepažindami natų, o dažniausiai susirenka tie, kurie niekad nėra stovėję ant scenos. Tokius vaikus reikia išmokyti ne tik dainuoti, suprasti kūrinius, bet ir įkvėpti pasitikėjimo, drąsos stovėti scenoje pakelta galva. Susidūrę su sunkumais, ne visi išsilaiko. Pabandę ir supratę, koks sunkus darbas laukia, ne vienas pasitraukia ir į chorą nebeateina. Tie, kurie yra nusiteikę sunkiai ir ilgai dirbti – lieka ir stengiasi pasiruošti kuo geriau“, – kalbėjo „Atžalyno“ gimnazijos choro vadovė.

Sunkus darbas atsiperka

Tam, kad artėjanti Dainų šventė taptų nepakartojamu reginiu bei šalies pasididžiavimu, tiek choristai, tiek chorų vadovai įdeda daug pastangų ir darbo. Visgi vadovė teigė, jog sunkus darbas bei ilgos repeticijos atsiperka. „Galimybė dalyvauti Dainų šventėje choristams yra tarsi metų įvertinimas. Išvažiavę jie pamato kitus chorus, susitinka su bendraamžiais ir labai džiaugiasi, galėdami būti didžiulio Lietuvos jungtinio choro dalimi. Taip pat čia jie sutinka daug bendraminčių ir turi galimybę susirasti naujų draugų“, – mintimis dalijosi I. Tuomienė.

Muzikos mokytojai antrino ir ketvirtus metus Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos chorą lankantis abiturientas Paulius Simaitis, kuris pastebėjo, jog Dainų šventės ne tik teikia daug džiaugsmo, bet ir ugdo jauną žmogų. „Dainų šventės suteikia daug įgūdžių, pavyzdžiui, ištvermės, reikalingos alinančioms repeticijoms, taip pat skatina bendravimą. Čia jauni žmonės susiranda naujų draugų ar sustiprina ryšius su esamais. Tokios šventės lavina vaizduotę bei asmens dvasinį pasaulį. Smagu tai, kad net natų nepažįstantys ir su muzika nesusidūrę žmonės tampa užsidegusiais dainininkais“, – kalbėjo choristas.

Choras – miesto pažiba

Gražia tradicija tapęs Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mišraus choro dalyvavimas Dainų šventėje teikia garbę ne tik gimnazijai ir mokiniams, bet ir visam miestui. Kaskart chorui autobusu išvykstant į Vilnių ruoštis kelių dienų repeticijoms Vingio parke ir finalinei šventės dienai, pakruojiečiai susirenka miesto aikštėje prie Kultūros centro ir plojimais bei orkestro grojamais maršais linki savo choristams sėkmės.

Išlydėtuvės bei sugrįžusių iš šventės mokinių sutiktuvės yra tarsi graži tradicija bei miestelio gyventojų atiduodama pagarba savo mylimiems gimnazijos ir muzikos mokyklos mokinių chorams. Pasak gimnazijos chorą lankančio Pauliaus, toks miestiečių palaikymas ir pagarba labai džiugina kiekvieną dainininką bei leidžia pasijusti svarbiems bei reikalingiems. „Tuo metu mes suprantame, jog įdėtas darbas tikrai nebuvo bevertis. Užsidirbę galimybę dalyvauti šventėje, mes įrodome, jog ir mažesni miesteliai įdeda daug triūso, kad Lietuva žinotų, jog turi nors ir nedidelių, bet aktyvių kampelių, kuriuos vienija ir buria daina“, – džiaugėsi gimnazistas.

Dainų šventė – vertę prarandanti pramoga?

Kad ir kiek džiaugsmo dalyvavimas Dainų šventėje teiktų choristams bei muzikos mylėtojams, visuomenėje galima išgirsti ir gana kontraversiškų nuomonių. Vieniems ji – seniena, kitiems – eilinė pramoga, kuri daug dėmesio nebeprikausto. Rašytojas bei aktyvus Dainų švenčių kūrėjas Arvydas Juozaitis pastebėjo, jog visuomenės požiūris į Dainų šventę tikrai pakito. Jo manymu, daliai visuomenės ji liko labiau pramoginis renginys, o ne tautą vienijantis simbolis.

„Jeigu į Dainų šventę ateiname tik koncerto pasižiūrėti, mūsų kaip tautos laikas senka… Ne tik UNESCO vėliava Dainų šventės metu turėtų priminti, kuo ji brangi, o ta dieviškoji vienybės būsena, kuri apima renginio metu“, – tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje kalbėjo rašytojas. Regimanto Gudelio knygos „Nuo Dainų dienos iki Tautos šventės“ pristatymo metu buvo diskutuojama apie tai, ar lietuvis vis dar supranta tikrąją šventės vertę ir ar, klausydamas koncerto, jis vis dar jaučia išskirtinį džiaugsmą bei pasigėrėjimą.

I. Tuomienės nuomone, kai kuriems žiūrovams tikrai sunku suprasti ir šventės metu pajusti tautinę dvasią. „Žmogui, kuris niekada nėra susidūręs su dainavimu ir dalyvavęs dainų šventėje, gali būti sunku tris valandas klausyti koncerto. Tačiau manau, jog didžioji dalis žiūrovų yra dalyvių tėvai, kurie atvyksta pasidžiaugti kartu su savo vaikais, bei tie, kuriems muzika yra neatsiejama gyvenimo dalis. Žmonės, degantys meile muzikai, niekada nepasakys, jog šventė praranda vertę“, – mintimis dalijosi choro vadovė.

„Kiekvienos tautos gyvasčiai ir stiprybei palaikyti reikia idėjos, kuri vienytų. Šiandien tai – Dainų šventė“, – teigė choro dirigentas Saulius Liausa. „Dainų šventės metu tauta sveiksta, prisipildo gerumo. O svarbiausia, po šventės tauta pakeičia požiūrį ir stengiasi tapti kūrėjais, o ne šiandieninei visuomenei būdingais vartotojais“, – kalbėjo dirigentas, taip pat atsakydamas į skeptišką nuomonę.

Mažo miestelio dideli tikslai

„Esu jaunas, bet tikiu, jog Dainų šventė yra tarsi tautos suvienijimas dainomis, kurios lydėjo žmones nuo seniausių laikų. Juk ne veltui sakoma, kad Lietuva – dainų kraštas“, – teigė trečiąjį kartą Dainų šventėje besiruošiantis dalyvauti Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos abiturientas Paulius Simaitis.

 Šiemet tradiciškai pakruojiečiai į Dainų šventę išlydės „Atžalyno“ gimnazijos mišrų bei Juozo Pakalnio muzikos mokyklos jaunučių chorus, vadovaujamus I. Tuomienės.

2016 metų liepos mėn. Vilniuje vyksianti 8–oji Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums viena“ – paskutinė moksleivių Dainų šventė abiturientams, tačiau pirmoji mažiausiems muzikos mokyklos mokiniams. „Esame nedidelė Lietuvos dalis, tačiau pakankama, jog savo balsais kartu su visos Lietuvos chorais dar kartą sudainuotume lietuvišką dainą“, – teigė Dainų švenčių tradiciją, kartu su Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos choru, puoselėjantis Paulius Simaitis.

Repeticija baigėsi. Į nedidelę mokyklos aktų salę sugrįžo tyla. Kita choristų stotelė – Vilniaus Vingio parkas.