Sportas – Lietuvos vizitinė kortelė
Arvydas Sabonis, Rūta Meilutytė, Virgilijus Alekna – tai tik kelios pavardės, kurias išgirdus daugelis pasaulyje supranta, kad kalbama apie Lietuvą. Sportas – Lietuvos vizitinė kortelė, o atletų pasirodymai ir iškovoti medaliai patvirtina, kad maža šalis yra rimta didžiųjų valstybių konkurentė.
Sportininkai pristato savo šalį pasauliui VeeHouse nuotr. Mus pažįsta pasaulyje
Romėnai prašė duonos ir žaidimų, šiandien žmogaus poreikiai išlieka panašūs. Žaidimai yra sportas, kuris vertinamas ne lokaliniu, o pasauliniu mastu. Lietuvos olimpinės akademijos prezidento, krepšininko Artūro Poviliūno nuomone, per sportą pasaulio žmonės pažįsta bei pripažįsta Lietuvą ir jos kultūrą. Nors Lietuva yra maža šalis, tarptautinių varžybų ir olimpinių žaidynių laimėjimai rodo, kad mes esame sportininkų tauta.
Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas, olimpietis Egidijus Balčiūnas teigia, kad Lietuva turi daug talentingų sportininkų, o taikomos treniruočių priemonių metodikos yra pasaulinio lygio. Tai reiškia, kad mūsų atletai yra pajėgūs varžytis su didelių valstybių sportininkais, o tai tik gerina Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Sportininkai – Lietuvos veidas
Sportininkams, vilkintiems aprangą su lietuviška atributika, tenka svarbus uždavinys – reprezentuoti savo šalį pasauliui, prisiimti atsakomybę ne tik už save patį, bet ir visą Lietuvą. Dėvintis Lietuvos rinktinės aprangą sportininkas yra vedamas ne asmeninių interesų, karjeros galimybių vaikymosi, o tikslo – pateisinti šalies lūkesčius. Lietuvos rinktinės futbolininkas Lukas Spalvis pripažįsta, kad Lietuvos rinktinėje galvoja tik apie savo šalį, o į asmeninę karjerą orientuojasi žaisdamas užsienio klubuose.
„Rinktinėje žaidžiu tik dėl Lietuvos. Žaidžiant už savo šalį, niekas nebando pasirodyti tik pats. Juk tai viena komanda, viena šalis, kuriai atstovaujame – joks žaidėjas nėra svarbesnis už Lietuvą. Žaidžiant užsienyje, viskas kiek kitaip – nepasakyčiau, kad visi žiūri tik į save, bet reikia ir asmeniškai kuo geriau pasirodyt, nes visgi sieki karjeros“, – teigia L. Spalvis.
Geriausias 2015 metų Lietuvos futbolininkas L. Spalvis šiuo metu sėkmingai atstovauja Danijos klubui „Aalborg BK“. Nuo 2016 metų liepos mėnesio sportininkas karjerą tęs viename geriausių Portugalijos klubų Lisabonos „Sporting“. Tačiau L. Spalvis pripažįsta, kad ir žaisdamas užsienio klubuose yra savo šalies atstovas. Juk kokią nuomonę susidarys apie Lietuvą treneriai ir komandos draugai priklauso nuo sportininko pasirodymo.
„Šalia sportininko pavardės akcentuojama ir jo tautybė. Lietuvos vardą išgirsta daug žmonių, taip didėja susidomėjimas šalimi, kurios vardą visą karjeros laikotarpį sportininkas nešiojasi su savimi. Geri lietuvių sportininkų pasiekimai leidžia susidaryti nuomonę, kad Lietuvos valstybė suteikia galimybes augti dideliems talentams“, – teigia futbolininkas.
Sportininkų pasirodymus seka visa Lietuva
Svarbų vaidmenį atlieka ir sirgaliai – jie reprezentuoja Lietuvą tribūnose su šalies vėliava, palaikydami sportininkus. Olimpinių žaidynių metu visa tauta seka savo šalies sportininkų pasirodymus. Nors ir trumpam, bet sportas suvienija ir įkvepia patriotiškumo. Taip mano Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Ji džiaugiasi, kad po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai aktyviai palaiko mūsų sportininkus – tiek Londono olimpinėse žaidynėse 2012 metais, tiek šį vasarį Norvegijoje vykusiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse mūsų jaunuosius olimpiečius entuziastingai palaikė Norvegijos lietuviai.
Vienybė, kuri trunka ilgiau nei akimirką
Nuo 1978 metų yra rengiamos pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurių tikslas – prisiminti ir atgaivinti pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą, suvienijusią viso pasaulio lietuvius. Pirmosiose žaidynėse dalyvavo tik išeiviai, tačiau netrukus prisijungė ir lietuviai iš Lietuvos. Taip per sportą buvo užmegztas ryšys ir pradėta bendrystė su išeivijos lietuviais, kuri tęsiasi iki šiol.
„Iš pradžių į mus žiūrėjo skeptiškai, laikė mus Tarybų Sąjunga, bet kai atvažiavome labai susibičiuliavome, tapome artimi kaip broliai ir seserys. Dabar, nors ir praėjo daug laiko, mūsų draugystė nenutrūksta“, – prisiminimais dalinasi žaidynėse dalyvavęs Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, krepšininkas A. Poviliūnas.
Lietuvių sporto žaidynės suteikia galimybę po visą pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams susitikti. A. Poviliūnas prisimena, kad 1991 metais vykusių žaidynių metu stadionas buvo sausakimšas, nors Lietuvą krėtė sausio įvykiai ir kiti neramumai. Tačiau troškimas išlikti kartu buvo stipresnis.
Vienas iš viso pasaulio lietuvių susitikimo tikslų – puoselėti lietuvybę per sportą. A. Poviliūnas mano, kad keičiantis kartoms sportas vis dar gali tai padaryti – išeiviai, atvykę į žaidynes, bendrauja lietuviškai, prisimena savo tėvynę. Jo atmintyje įstrigę vaiko žodžiai, kuriuos išgirdo rungtynių metu: „Koks gražus mūsų Lietuva“. Tai – savotiška kalba, bet juk ji lietuviška, o neužmiršti gimtosios kalbos ir mokyti vaikus kalbėti ja yra labai svarbu.
