Lietuvos labdaros ir paramos organizacijos: ko ir kiek aukoja žmonės?
Maistas, drabužiai, įvairūs kasdienio naudojimo daiktai yra būtini kiekvienam, tačiau ne visi gali juos nusipirkti. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje kas penktas žmogus gyvena nepritekliuje ir skurde.
Paramos dalintojai karts nuo karto padeda žmonėms patenkinti bazinius poreikius. Lietuvoje veikiančios labdaros ir paramos organizacijos padeda sunkiai gyvenančioms šeimoms, senyvo amžiaus žmonėms, socialinių organizacijų globojamiems vaikams ir neįgaliesiems.
Labdaros ir paramos organizacija „Maisto bankas“ kasdien vidutiniškai 10–12 tonų maisto išdalija socialinėms organizacijoms, sunkiai gyvenančioms šeimoms, neįgaliesiems. Tuo metu „Lietuvos Carito“ pagrindinis tikslas yra teikti socialinę pagalbą žmonėms, tačiau organizacija tuo neapsiriboja. Ji taip pat surenka žmonių padovanotus įvairius daiktus, drabužius ir padovanoja tiems, kuriems labiausiai jų reikia.
Šiuo metu „Maisto bankas“ teikia paramą 707 socialinėms organizacijoms, socialinės rizikos šeimoms, menkas pajamas gaunantiems neįgaliems, senyvo amžiaus žmonėms, tačiau tiesioginę paramą žmonėms teikia tik per Europos pagalbos fondą (EPF). Kasdien darbuotojai aplanko apie 70 šalies miestų. Juose iš parduotuvių surenka besibaigiančio galiojimo, tačiau tinkamą vartoti, maistą ir jį perduoda globojamoms organizacijoms bei pavieniams gyventojams.
„Lietuvos Caritas“ sunkiai gyvenantiems žmonėms teikia socialinę ir materialią pagalbą. Per praėjusius metus, visos Lietuvos mastu, ši labdaros ir paramos organizacija surinko keliolika tonų daiktinės paramos: drabužių, avalynės, buitinės technikos, kitų namų apyvokos daiktų, žaislų. „Lietuvos Carito“ direktorė Deimantė Bukeikaitė teigia, kad labiausiai žmonėms reikia žieminių drabužių, prekių, skirtų kūdikiams, ir įvairios technikos. „Dažniausiai vargstantiesiems trūksta šiltų drabužių, baldų, buitinės technikos, kompiuterių, vaikiškų drabužių, sauskelnių, slaugos priemonių, mokymo priemonių, namų apyvokos daiktų“, – sako direktorė.
„Lietuvos Carito“ savanoriai dalyvauja ir „Maisto banko“ organizuojamose akcijose, kur surinktą maistą dovanoja globojamiems žmonėms. Taip pat neretai į „Lietuvos Caritą“ kreipiasi žmonės, norėdami vienišiems žmonėms, sunkiai gyvenančioms šeimoms paaukoti maisto produktų.
Labdaros ir paramos organizacijos „Maisto bankas“ didžiausi paramos šaltiniai yra trys. Nemažai besibaigiančio galiojimo maisto produktų, tokių kaip įvairūs duonos ir pieno gaminiai bei vaisiai ir daržovės, dovanoja prekybos centrai, EPF daugiausiai aprūpina biriais produktais: įvairių rūšių kruopomis, dribsniais, miltais, cukrumi, ryžiais bei aliejumi, konservais. Taip pat nemažai ilgo galiojimo maisto produktų surenkama per „Maisto banko“ akcijas.
Didžiausi „Maisto banko“ paramos gavėjai yra Vilniaus „Vilties centro“ labdaros valgyklos, Kauno labdaros ir paramos fondas „Harė Krišna maistas kūnui ir sielai“, Vilniuje ir Kaune veikiančios „Lietuvos Carito“ valgyklos. Kasdien iš „Maisto banko“ paramą gaunančios labdaros valgyklos dažnai paramą gauna ir iš EPF. Pasak „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovo Vaidoto Ilgiaus, per dieną keliomis pamainomis Vilniuje veikiančios labdaros valgyklos „Viltes centras“ pamaitina apie 500 žmonių.
Labdaros ir paramos fondas „Vilties centras“ Vilniuje turi dvi valgyklas, kurioms maistą teikia „Maisto bankas“ ir įvairūs prekybos centrai. Labdaros valgykloje kiekvieną dieną paruoštas maistas yra skirtingas. Tai priklauso nuo to, kiek ir kokių maisto produktų valgykla gauna tą dieną. Šio paramos fondo direktorius German Gordevej pabrėžia, kad daugiausiai maisto produktų yra paaukojama artėjant didžiausioms metų šventėms. „Daugiausiai žmonės aukoja per Kalėdų laikotarpį“ , – sakė vadovas.
Šiųmetėje „Maisto banko“ pavasarinėje akcijoje, vykusioje kovo 18–19 dienomis, dalyvavo 322 organizacijos. Preliminariais duomenimis, viso buvo surinkta 326 tūkstančiai vienetų maisto produktų už daugiau nei 304 tūkstančius eurų. Šiais metais paaukota daugiau brangesnių maisto produktų: kavos, saldainių bei konservų – mėsos, žuvies ir daržovių. Vidutiniška aukojimo suma buvo 2,44 eur.
Per 2015 metus „Maisto bankas“ surinko daugiausiai per visą darbo istoriją – 6111 tonų maisto už 7,2 mln. eurų, viso paramą maistu gavo 270 tūkstančių gyventojų. „Mums tai buvo rekordiniai metai“, – skaičiuoja „Maisto banko“ direktorė Kristina Tylaitė.
