Žurnalistų žygis baigėsi netikėta pasala

Žurnalistai savo kailiu galėjo patirti, ką reiškia būti pagrobtiems teroristų. Nuotr. E.Kniežausko

Gzoro provincijoje keturi šarvuočiai M-113, gabenę aštuoniolikos žurnalistų ekipažą, pateko į netikėtą ir gerai suplanuotą pasalą. Bet Lietuvos kariai žaibiškai sureagavo ir visi į nelaisvę paimti žurnalistai buvo sėkmingai išlaisvinti, o teroristinės grupuotės „Al-zaida“ nariai sunaikinti.

Žurnalistai savo kailiu galėjo patirti, ką reiškia būti pagrobtiems teroristų. Nuotr. E.Kniežausko

Nuo pasalos iki susišaudymo

Incidentas įvyko niūrų spalio 10-osios vidurdienį Afganizstamo Gzoro provincijoje. Visi aštuoniolika žiniasklaidos atstovų buvo paimti į nelaisvę, jiems grasino mirtimi ir žiauriais kankinimais. Pagrobimo metu Lietuvos piliečiams spardė galvas, bet nuo didesnių sužalojimų visus konvojaus narius išgelbėjo kariniai šalmai.

Įkaitams ant galvų buvo užmauti maišai, kad jie nematytų, kur yra vedami. „Teko ropoti keturiomis, aš labai bijojau“, – aiškino vienas iš nukentėjusių dalyvių.

Kai teroristai savo aukas nusitempė į mišką, kur buvo įsirengę tardymo vietą, joms paaiškino: „Ženevos konvencija teigia, kad visi asmenys, kurie lydi kariuomenę, nesvarbu, kas jie tokie – aptarnaujantis personalas, pagalbininkai, mechanikai ar žurnalistai, bus ir yra traktuojami kaip priešai“. Atrinkus keturis įkaitus, visus likusiuosius teroristai pasmerkė mirčiai.

Po mirties nuosprendžio paskelbimo teroristus iš miško užpuolė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos, kurios žaibiškai neutralizavo grėsmę ir išvadavo visus aštuoniolika žurnalistų. Per netikėtą pasalą ir gelbėjimo operaciją niekas nenukentėjo, tačiau keletas patyrė šoką. Lydimi gelbėtojų, žurnalistai į karinę bazę grįžo pavojingu miško taku, kirsdami pelkes ir bėgdami per atvirą lauką, kurį dažnai apšaudo priešo pajėgos, bet šį kartą viskas vyko sklandžiai ir visi sugrįžo saugiai.

Viena diena karo žurnalisto kailyje

Pirmoje straipsnio dalyje aprašyta įkaitų drama – tai spalio 10-ąją Krašto apsaugos ministerijos dvyliktą kartą iš eilės surengtas „Žurnalistų žygis“. Šį kartą žiniasklaidos atstovai ir Vilniaus universiteto studentai susirinko Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Diena prasidėjo nuo karinės uniformos matavimosi bei teorijos ir saugumo paskaitų. Dalyviams buvo paruošta speciali ir labai intensyvi vienos dienos programa, kuri leido susipažinti ir išbandyti supaprastintus motorizuotojo pėstininko, snaiperio, taikliojo šaulio, karo inžinieriaus ir išgyvenimo kursus, tačiau dienotvarkėje buvo paliktas dviejų valandų tarpas, kuris buvo pažymėtas kaip „siurprizas“. Ruklos poligonas žygio reikmėms vienai dienai buvo pervadintas į Gzoro provinciją, kuri priklauso Afganizstamui.

Išklausius saugumo kursus, kiemelyje žurnalistų jau laukė riaumojantys kariniai sunkvežimiai „Mercedes-Benz UNIMOG“, kurie nuvežė dalyvius į šaudyklą. Kiekvienam dalyviui kareiviai išdavė po dvi snaiperio ir dvidešimt automatinio šautuvo G-36 kulkų. Su snaiperinio šautuvo ypatumais ir charakteristikomis dalyvius supažindino Ernestas Kuckailis – vienas pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių ir Jėgerių bataliono kūrėjų.

Žurnalistai savo taiklumą galėjo patikrinti šaudydami į balionėlius, sustatytus į eilę už 200 metrų. Vieni skundėsi, kad labai didelis vėjas, o kiti džiūgavo, nes pirmą kartą galėjo šaudyti iš tikro karinio šautuvo.

Taikliojo šaulio instruktoriai išmokė žygeivius, kaip reikia taisyklingai šaudyti atsitūpus ir atsistojus bei taisyklingai laikyti automatinį šautuvą. Visiem dalyviams buvo išdalintos ausinės, kurios apsaugo nuo šūvio garso, tačiau jeigu jas neteisingai užsidedi, ausis, esanti arčiau šautuvo, iškart pradeda spengti.

Paklodė nuklota savadarbiais sprogmenimis

Po šaudymo pratybų visi dalyviai vėl susigūžė į sunkvežimius ir miško keliais nuriedėjo į inžinierinių pratybų vietą. Čia instruktoriai paruošė savadarbių sprogmenų ekspoziciją, kurių dauguma yra atvežti iš Afganistano.

Tačiau pratybos prasidėjo nesėkmingai. Karinis „Chevrolet Blazer“ džipas, atvažiavęs ne iš saugios pusės, užlėkė ant išminuotojų padėto užtaiso, kuris anot jų, svėrė apie vieną kilogramą. „Sveiki atvykę į inžinierines pratybas“, – šypsodamasis tarė Aleksandras Karpinskis, ekspertas, kuris žinias, surinktas Afganistane, pritaiko ruošdamas „Aras“ išminuotojus ir kitus instruktorius. Karinio automobilio vairuotojas nenukentėjo ir tikriausiai ši scena buvo suvaidinta, norint įbauginti žygio dalyvius.

Ekspertai aiškino, kaip veikia įvairaus tipo ir galingumo sprogmenys, kokie ištekliai naudojami gaminant vieną ar kitą užtaisą. Neapseita ir be juokų. „Visi žmonės gali būti išminuotojais bent vieną kartą“, – juokavo A.Karpinskis. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad jeigu Lietuvoje kiltų karas, mes irgi naudotumėme panašius sprogmenis, nes toks karo būdas yra pigus ir labai efektyvus.

Po sprogmenų pristatymo A.Karpinskis švelniai paaiškino, kad šalia esantį lauko plotą instruktoriai yra užminavę ir žurnalistų užduotis yra pereiti jį nesusprogus. Visi ėjo labai atsargiai, dedami koją tik ten, kur jiems atrodė, kad nieko nėra įtartino. Visi sėkmingai perėjo, niekas nesprogo. Vėliau išminuotojai parodė, kur paslėpė sprogmenis ir kaip būtų atrodę sprogimai.

Dienos akordas – pagrobimas

Po susipažinimo su sprogmenis žurnalistai susėdo į keturis M-113 šarvuočius. Dalyviams buvo leista išlįsti pro liuką ir apsidairyti. Didelės nuokalnės ir statūs šlaitai pasivažinėjimą pavertė tikru malonumu, tačiau šis malonumas ilgai nesitęsė.

Tik įvažiavus į mišką, sprogo galingas užtaisas ir iš miško pasipylė šūviai. Iš visų pusių šarvuočius apsupo teroristai. Jie užsilipę ant šarvuočių ėmė kojomis spardyti šalmuotas galvas, tik atsidarius durims visus žurnalistus teroristai jėga ištempė ir suguldė ant žemės. Nors buvo aišku, kad tai inscenizuota, tačiau kareiviai pasistengė, kad viskas atrodytų kuo tikroviškiau: apsirengė kaip tikri teroristai, naudojo rankų laužimo veiksmus, nevengė keiksmažodžių.

Lietuvos kariams išgelbėjus žurnalistus, prasidėjo išgyvenimo pratybos – reikėjo susikurti laužą, išsikepti duonos, naudojant tik miltus ir vandenį. Užgesinus liepsną žygio dalyviai miško takais patraukė atgal į karinį poligoną, kur jų jau laukė oficialios sutiktuvės.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos