Diskusija: Kaip pasaka prisitaiko prie šiuolaikinio skaitytojo?
Ilgojo penktadienio, vasario 26 d., rytas Vilniaus knygų mugėje buvo panašus į mokyklos koridorių. Pro duris veržėsi vaikai, salėse aidėjo juokas, o mokytojos vos spėjo drausminti į visas puses besiveržiančius mokinius. Visgi, kaip ir už mokyklos durų, taip ir konferencijų salėse vyko rimtesni pokalbiai. Sauliaus Žuko, leidyklos „Baltos lankos“ generalinio direktoriaus, vedamoje diskusijoje buvo kalbama apie tai, kaip sudominti vaikus pasaka. Nors tema buvo apie visiems gerai žinomas pasakas, daugelį privertė į jas pažvelgti kitu kampu.
Renginio metu. Saulius Žukas. Autorės nuotr. Priešmokyklinio amžiaus vaikai ne tik mėgsta spalvingas knygeles, bet ir su malonumu jų klausosi. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad ankstyvas skaitymas mažiems vaikams skatina smegenų žievės brandą, vaiko kalbinį, socialinį ir emocinį vystymąsi ir pozityviai veikia jo vėlesnius mokymosi gebėjimus.
Visgi daugelis knygų mugėje kalbintų tėvelių yra skeptiškai nusiteikę pasakų atžvilgiu. Didžioji dalis (18 iš 25 apklaustų tėvelių) vaikams skaitytų kitus kūrinius, jei šie mažuosius sudomintų, nes pasakas laiko tiesiog smagiu laisvalaikio praleidimu, kuris nėra toks naudingas kaip piešimas ar mokymasis skaičiuoti.
Anot S. Žuko, šiuolaikinės pasakos yra interpretuojamos ir perkuriamos taip, kad prisitaikytų prie besikeičiančio pasaulio tendencijų, rastų ryšį su jaunuoju skaitytoju. Tarkim, visiems žinoma Raudonkepuraitė vaizduojama su mobiliuoju telefonu. Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, pasakos išdarkymas tėra vaikams matomo ir suprantamo pasaulio sugretinimas su tuo, kas jiems yra skaitoma.
Negana to, šiuolaikinėje pasakoje pateikiami klausimai, kurie leidžia vaikams susitapatinti su herojumi ir moko, kaip reikia elgtis tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, Raudonkepuraitei pasiklydus miške, vaikų klausiama, ką jie darytų pasiklydę parduotuvėje, paplūdimyje, žmonių minioje. O pasakoje „Trys paršiukai“ vilkui nupūtus namą su vaikais diskutuojama, kur reikia skambinti, jei prireiktų išsikviesti pagalbą. Šitaip ne tik skatinamas mąstymas, bet ir kuriami gyvenimiški įgūdžiai.
Taip pat nepamirštamos moralinės vertybės. Tarkim „Raudonkepuraitė“ moko rūpintis artimu, o „Dangus griūva“ – nemeluoti. Šiuolaikinės pasakos ne tik skaitomos, jos klausia vaikų, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Taip vaikai mokomi ne aklai tikėti tuo, kas rašoma, bet kelti klausimus ir rasti atsakymus.
Taigi vaikas vietoj gražios pasakos su laiminga pabaiga gauna moralinių vertybių pagrindus, ugdomas jo mąstymas ir suvokimas bei praktiniai, gyvenimiški įgūdžiai.
Po diskusijos, kaip ir po geros pamokos, žmonės išėjo truputį susimąstę. S. Žukas, kaip geras sekėjas, atiko savo vaidmenį ir pasitelkęs pasaką suteikė tėveliams naujų žinių. Parodė, ką geba šiuolaikinė pasaka. Gal šiek tiek keista ir mums neįprasta, bet dėl to ne mažiau vertinga.
