Valdiška gėrybė studentų džiaugsmui
Jeigu bandytume naujai interpretuoti lietuvių literatūros klasiką Kristijoną Donelaitį, jo „Metuose“ detaliai aprašyti „Žiemos rūpesčiai“ šiandienos skaitytojui, ko gero, asocijuotųsi su įsibegėjusiu šildymo sezonu. Augančios išlaidos už šildymą dar nebūtinai reiškia, kad namuose iš tiesų nebus šalta, o šilumos trūkumui kompensuoti dažnėjantys ir ilgiau trunkantys karšto dušo seansai į kanalizacijos vamzdžius nutekina dar kelis papildomus eurus. Nebent.
Donelaičio „Metų“ reinterpretacija jums nebus reikalinga tuo atveju, jeigu esate studentas ir gyvenate bendrabutyje – pastoviai nuomos kainai įtakos neturės nei vis labiau kaistantys radiatoriai, nei laiko nuovoką padedančios pamiršti maudynės karštame duše. Tas pats galioja ir elektros energijai – kol gyvenantys nuosavame ar nuomuojamame būste standartiškai taupo elektrą ir kaitina žvakes, studentai spingsulės šviesa gali mėgautis kiaurą parą per daug nesirūpindami vėliau ateinančia sąskaita.
Bandau išsiaiškinti, tiesa ar mitas yra tai, kad bendrabučiuose gyvenantys studentai nejaučia jokios atsakomybės taupyti jiems tiekiamą elektros energiją bei vandenį? Ar įprotis taupyti dingsta kartu su nesibaigiančiomis „valdiškomis“ gėrybėmis?
Taupyti stengiasi, bet situacija valdoma
Didlaukio gatvėje esančio Vilniaus universiteto Baltupių bendrabučio administratorius Stepas Karaliūnas išteklių švaistymo nelaiko didele problema, nors nuolatos galvoja, kaip būtų galima gyventi taupiau.
„Paprasta gyvenimiška situacija. Bendrabutyje, kaip ir viešbutyje, niekas per daug nesistengia taupyti“, – įsitikinęs S. Karaliūnas.
Bendrabučio administratoriui nėra tekę susidurti su situacijomis, kai studentai piktybiškai švaistytų vandenį ar elektrą.
„Būna avarinės situacijos, kai atjungiame vandenį. Studentas atsuka vandens čiaupą – vandens nėra, tai ir išeina pamiršęs tą čiaupą užsukti. Kada santechnikas gedimą sutvarko, vanduo pradeda tekėti, bet mes greitai viską sutvarkome. Jokių problemų čia nėra“, – sakė S. Karaliūnas.
Administratoriaus teigimu, daugiausiai elektros išnaudojama prieškambarių apšvietimui, o atvejų, kai studentų kambariuose šviesa degtų visą parą, jam neteko pastebėti. Pasak S. Karaliūno, didžiausia problema – tai bendrabutyje gyvenančių pamėgti elektriniai šildytuvai, eikvojantys daug elektros energijos.
„Kai kurie mėgsta labai šiltai gyventi, bet tada gauna perspėjimą. Paprastai į pastabas studentai reaguoja. Jeigu ne – elektrinį šildytuvą žiemą ar vėjelį vasarą iš studento pasiimame ir grąžiname tada, kai jie važiuoja namo“, – pasakojo pašnekovas.
S. Karaliūno nuomone, veiksmingiausias elektros taupymo būdas – Vokietijos studentų bendrabučiuose įdiegta kortelių sistema. Tokiu atveju kiekvienas, atėjęs į patalpą, įstato savo kortelę į specialų daviklį ir naudojasi elektros energija. Išeidamas studentas kortelę pasiima su savimi.
„Tačiau kol kas efektyviai galime taupyti tik vandenį – vamzdynuose esame pastatę mažesnius, ne tokio didelio pralaidumo vožtuvėlius. Tam, kad vanduo pasiektų 12 bendrabučio aukštą, reikalingas aukštas spaudimas. Apatiniuose aukštuose jis būtų per didelis, bet tokie vožtuvėliai kontroliuoja vandens srautą“, – taupymo priemone džiaugėsi bendrabučio administratorius.
Turi vilties, kad įpročiai ateityje keisis
Tuo tarpu Vilniaus universiteto šešiolikaaukščių bendrabučių Saulėtekyje poskyrio vedėjas Linas Betingis – kiek kritiškesnis studentų taupymo įpročių atžvilgiu.
„Labai mėgsta, ypač studentės, pasišildyti savo kambarius elektriniais šildytuvais iki gana nenormalios temperatūros, kai užėjus į kambarį pasijunti tarsi pirtyje. Tokius asmenis visada griežtai įspėjame. Panašiems atvejams kartojantis galime inicijuoti ir nuomos nutraukimą“, – pasakojo L. Betingis.
Pašnekovo nuomone, tokį elgesį lemia tai, jog studentai neturi atskirai mokėti už komunalines paslaugas, tačiau techniškai atskirti kiekvieną kambarį ir sudėti skirtingus skaitiklius yra neįmanoma. Nepaisant to, bendrabučių komplekso administratorius tikisi, jog studentų sąmoningumas energijos taupymo klausimu laikui bėgant turėtų pasikeisti. Taip L. Betingis mąsto remdamasis gerėjančiais studentų atliekų rūšiavimo rezultatais.
„Kai prie mūsų bendrabučių buvo pastatyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai, studentai gana vangiai tą darydavo. Tačiau, prabėgus keletui metų, jų elgesys šiuo klausimu tikrai pasikeitė ir galima matyti juos aktyviai rūšiuojant“, – gerąja patirtimi dalinosi pašnekovas.
L. Betingis viliasi, kad prie studentų sąmoningumo prisidės ir šiuo metu vykdomas projektas „Bendrabučių energijos taupymo varžytuvės“, kuriame dalyvauja ir Vilniaus universiteto bendrabučiai.
Daugiau ne tik elektros prietaisų, bet ir studentų
Bendrabučių administratoriui L. Betingiui neteko pastebėti sveikintinų studentų taupymo įpročių. Tačiau jį džiugina bent tai, kad gyventojai nedelsdami kreipiasi atradę gedimą – sulūžusį vandens čiaupą ar neveikiantį klozeto vandens nuleidimo mechanizmą.
Nepaisant to, kad su netaupiai gyvenančiais studentais L. Betingiui tenka susidurti kiekvieną mėnesį, pašnekovas supranta, kodėl ir kam elektros šiais laikais išnaudojama tiek daug.
„Atsimenu, kai pats gyvenau šiuose bendrabučiuose kaip studentas – elektros reikėjo gerokai mažiau. Per tą laiką žymiai pagausėjo elektros prietaisų ir, jeigu elektrinis virdulys šiandien yra kasdienybė, tai prieš 20 metų gana įprastas vaizdas būdavo bendroje virtuvėje ant dujinės viryklės užkaistas virdulys. Ir iš namų atsigabentas mamos paruoštas maistas būdavo taip pat paprastai šildomas ant dujinių viryklių, o šiuo metu daugumoje kambarių rasime mikrobangų krosnelę,“ – svarstė L. Betingis ir užsiminė, kad papildomos elektros energijos sąnaudų reikalauja ir smarkiai išaugęs kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir planšečių naudojimas.
Bendrabučių komplekso vedėjas pastebėjo, kad prie didesnių išlaidų prisideda ir tai, kad studentų jo administruojamame 16 aukštų bendrabutyje šiemet yra kaip niekada daug.
„Viename 16 aukštų pastate planinis vietų skaičius yra 510 vietų, jos visos būna užpildytos kiekvienų mokslo metų pradžioje, kai atvyksta pirmakursiai. Vėliau, mokslo metų eigoje, studentai po truputį išsikrausto ir laisvų vietų atsiranda. Tačiau šie metai yra truputį kitokie nei ankstesni. Matyt, šalyje įvesta nauja valiuta pakėlė nuomos kainas iki tokių ribų, kad studentams finansiškai labiau apsimoka gyvent bendrabutyje“, – sakė L. Betingis.
Studentė Miglė: „Apie taupymą tiesiog negalvoju“
4 kurso kultūros informacijos ir komunikacijos studijų programos studentė Miglė VU bendrabutyje Saulėtekyje gyvena nuo pat studijų pradžios. Mergina viena gyvena dviviečiame kambaryje, už kurį kiekvieną mėnesį sumoka 98 eurus. Kaip teigia Miglė, gyvendama bendrabutyje ji tikrai nesistengia taupyti.
„Kai už vandenį ir elektrą nereikia papildomai mokėti, paprasčiausiai apie tai negalvoju. Manau, daugelis studentų naudojasi šiuo privalumu tol, kol dar gali, nes gyvena būtent bendrabutyje. Netaupydamas gali sau leisti daugiau komforto, pavyzdžiui, įsijungti šildytuvą neribotam laikui ar pamedituoti karštame duše“, – pasakojo mergina.
Miglė nemano, kad bendrabutyje tiekiamą vandenį ar elektrą kas nors švaistytų specialiai. Kita vertus, nereikia tikėtis, kad studentai taupys vien dėl ekologinių priežasčių – jai pačiai ne kartą teko susidurti su situacijomis, kai tame pačiame bendrabutyje gyvenantys studentai netaupo vandens ar elektros.
„Kartais studentai išeidami iš kambario ilgam laikui, palieka įjungtą šviesą. Esu mačiusi, kaip norėdami greičiau atvėsinti ką tik išvirtus kiaušinius kaimynai kuriam laikui palieka juos puode po tekančiu šaltu vandeniu virtuvėje, o patys išeina. Kartais virtuvėse įrengti gartraukiai vieni sau ūžia visą dieną“, – pastebėjimais dalijosi paskutinio kurso studentė.
Paklausta, ar keistųsi jos įpročiai gyvenant nuosavame ar nuomojamame bute, Miglė atsakė, kad tikriausiai taip.
„Gyvendama čia, dažniausiai kompiuterio ir telefono įkroviklius laikau įjungtus į elektros lizdą, net kai jų nenaudoju, įsijungiu šildytuvą vietoj storesnio megztinio. Jeigu gyvenčiau nuomojamame bute, to tikriausiai nebūtų“, – teigė Miglė.
Ketvirtakursis Vitalijus: „Trūksta drausmės ir sąmoningumo“
Tame pačiame bendrabutyje gyvenančio studento Vitalijaus įpročiai kiek kitokie. Ketvirto kurso psichologijos mokslų studentas už gyvenamąją vietą dviviečiame kambaryje moka 49,24 eurus per mėnesį ir stengiasi taupyti čia tiekiamą vandenį be elektrą.
„Valydamas dantis be reikalo neleidžiu vandens, net ir trumpam išeidamas iš kambario stengiuosi nepamiršti išjungti visų šviesų. Negana to, su kambarioku rūšiuojame atliekas, turime tam atskirą dėžę“, – sakė Vitalijus.
Vaikinas sutiko, kad elektros ir vandens švaistymas bendrabutyje yra gana opi problema, o studentams neretai trūksta drausmės ir sąmoningumo.
„Tai puikiai atsispindi tvarkoje: kriauklės nuolat užkimštos maisto likučiais, klozetų dangčiai apšlapinti, o kartais ir iškruvinti ar net ištepti išmatomis, duše irgi netvarkinga. Elgiamasi taip, kaip namuose niekad tas pats žmogus nesielgtų. Gal taip yra ir dėl to, kad ištekliai valdiški, ir dėl to, kad gyvenimas bendrabutyje neneša atsakomybės, studentų neprižiūri tėvai“, – svarstė vaikinas.
Prieš atsikeldamas gyventi į bendrabutį, Vitalijus gyveno bute. Ten taip pat stengėsi taupyti ir pasikeitusi gyvenamoji vieta didelės įtakos jo įpročiams neturėjo.
„Nepaisant to, kartais neišvengiu bereikalingo vandens leidimo, netaupaus indų plovimo ar per ilgo prausimosi po dušu“, – teigė pašnekovas.
Su straipsnio tema susiję infografikai:
- Bendra lentelė, lyginanti sąnaudas 2015 m. lapkričio mėnesį bendrabutyje ir dviejų kambarių nuomojamame bute:
2. Grafikai, lyginantys sąnaudų kiekį tenkantį gyvenančiam bendrabutyje ir nuomojamame bute: