Lietuvoje vėl išaugo emigracijos mastas
2015–ais metais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 46,5 tūkst. žmonių, pirmadienį paskelbė Lietuvos statistikos departamentas. Tai bemaž ketvirtadaliu daugiau, nei praėjusiais metais. Į Lietuvą imigravo 23,6 tūkst. žmonių. Daugiau kaip 80 proc. iš jų buvo į Lietuvą grįžę Lietuvos piliečiai.
Kiekvienais metais oficialius demografinius duomenis skelbiantis Lietuvos statistikos departamentas emigraciją įvardija pagrindine gyventojų mažėjimo priežastimi. Šių metų sausio 1 d. šalyje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų – 1,1 proc. mažiau nei tuo pat metu praėjusiais metais.
Šiuolaikinę emigraciją iš Lietuvos lemia daugiausia ekonominės priežastys. Lietuvos piliečų apsistoję daugelyje Europos valstybių – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentas istorikas Arūnas Vyšniauskas teigia, kad emigruodami lietuviai savo ekonomines problemas sprendė ir praeityje. Štai dar 1888 m. vasarą sulenkėjęs bajoras iš Panevėžio Jonas Vitartas, lenkiškai pasirašinėjęs kaip Jan Witort, apie tai paskelbė straipsnį Rusijos imperijos sostinėje Peterburge lenkų kalba leistame savaitraštyje „Kraj“, Nr. 32.
Aprašęs naujienas iš Panevėžio apskrities, gale jis pažymėjo: „O dabar keletas žodžių apie emigraciją Amerikon, visai ligi šiol nežinomą; pastarąją lėmė sunkios visuomeninės ir ekonominės sąlygos; šiandien ji apima vis gausesnį emigruojančiųjų ratą“.
Pateikęs kai kurių detalių apie tai, kaip organizuojamas žmonių gabenimas per sieną į Prūsiją, iš kurios per vokiečių uostus, emigrantai persikeldavo už Atlanto, autorius konstatavo: „Emigrantams, kilusiems iš man žinomų vietovių, sekasi neblogai“.
Anot istoriko, nesunku įžvelgti paralelę su mūsų laikais ir apibendrinti klausimu: ar ne sunkios ekonominės sąlygos verčia emigruoti, patyrus, kad tiems, kurie į užsienius nukeliavo iš gimtųjų vietų, artimųjų rato, draugų ir pažįstamų, sekasi neblogai?