Moterys kviečia kovoti su smurtu
Lapkričio 25-ąją Lietuvoje prasidėjo Moterų informacijos centro inicijuota tarptautinė socialinė akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“, kurios tikslas – informuoti visuomenę apie moterų patiriamą smurtą bei jo paplitimą šalyje. 16 dienų truksiantis renginių ciklas, kuris žymimas oranžinės suknelės logotipu, kviečia ne tik diskutuoti apie problemos sprendimo būdus, bet ir aktyviau raginti valdžios atstovus ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri teisiškai nustato smurto šeimoje prevenciją bei kovos su juo būdus.
Vienos iš akcijų sumanytoja - Beata Tiškevič. 15 min.lt nuotrauka Socialinės akcijos partneriai, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, sako, jog Stambulo konvenciją priimti būtina, nes tai padidintų moterų, patiriančių smurtą, teises, užtikrintų strategijos, kaip kovoti su problema, sukūrimą. Tam pritaria ir Seimo narys Šarūnas Gustainis sakydamas, jog Lietuvai būtinas ilgalaikis ir aiškus veiksmų planas, kuris padėtų kovoti prieš moterų patiriamą smurtą. Pagal Europos Sąjungos Fundamentaliųjų žmogaus teisių argentūros atliktą tyrimą, smurtas prieš moteris mūsų valsybei kainuoja daugiau nei milijardą eurų per metus. Sumą sudaro išlaidos už medicininę ir psichologinę pagalbą, finansiniai nuostoliai valstybei, kai nukentėjusioji nebegali dirbti pilnu pajėgumu, taip pat išlaidos įvykių tyrėjams (policijai, teismų ir kalėjimo įstaigoms).
Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė pabrėžia, jog dar didesnę žalą turi emociniai padariniai, kurie lydi smurtą patyrusias moteris visą gyvenimą. Pasak centro direktorės, labai svarbu, jog apie smurto prevenciją kalbėtų kuo daugiau šalies gyventojų.
16 dienų akcija Lietuvoje pradėta pilietinės iniciatyvos Moterys kalba socialiniu eksperimentu, kuris atskeidžiania, jog fizinis smurtas yra neatsiejamas nuo emocinio. Gavusios daugybę seksualinę ir psichologinę prievartą patyrusių moterų laiškų, akcijos organizatorės juos perskaityti paprašė žymių Lietuvos vyrų.
Viena iš akcijos iniciatorių aktorė Beata Tiškevič sako, kad kalbant apie moterų patiriamą smurtą, labai svarbu įtraukti ir vyrus, kurie dažnai net nežino, ką yra patyrusi jų žmona ar net dukra.
Ekperimento – klipo #musudaug dalyvis žurnalistas Šarūnas Černiauskas pripažino, kad skaitant tokias istorijas jam gėda būti vyru. „Tai kažkas nesuvokiamo… Skaitant širdis į kulnus nusirita. Baisu, kad tai vis dar vyksta visai šalia mūsų, o mes nieko nežinome. Aukų artimieji turi drąsinti jas kalbėti viešai“,- teigė Š. Černiauskas.
Dar viena kalbėti raginanti socialinės akcijos dalis Lietuvoje – projektas „16 suknelių istorijų“. 16 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų pasidalino savo mintimis bei emocijomis po seksualinės, fizinės ar psichologinės prievartos. Kalbėjusios moterys pripažino, jog viešinti asmeninio gyvenimo faktus nebuvo lengva, daugelis moterų (norėdamos apsisaugoti) nedrįso prisitatyti tikraisiais vardais. Tačiau projekto kuratorė, J. Šeduikienė, pristatydama šią, vieną iš pagrindinių visos akcijos dalių, pasidžiaugė, jog smurtas šeimoje nebėra vadinamas „buitiniu konfliktu“. Moterys vis dažniau ryžtasi kalbėti apie skaudžią patirtį ir taip padėti viena kitai.
Akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ baigsis gruodžio 10-ąją – Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Moterų informacijos centras sako, jog 16 dienų akcijos laikotarpis simboliškai rodo, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pežeidimas.
