Vilniaus knygų mugėje ketvirtadienio popietę diskusijoje Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje buvo aptariama spausdintinės žiniasklaidos padėtis. Aktualia tema diskutavo žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio Verslo žinios ir žurnalo Verslo klasė redaktorius, tinklaraštininkas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų Aurelijus Katkevičius, vyriausiasis naujienų dienraščio lrytas.lt redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas, žurnalus Žmonės, Ji, Laimė ir Legendos leidžiančios įmonės Media Bitės rinkodaros vadovė Reda Rutkauskienė ir žurnalo Naujasis Židinys-Aidai vadovas Laurynas Peluritis.

Žmonėms maloniau skaityti spausdintą leidinį

„Tik atsiradus pirmiesiems interneto žinių portalams spausdintinė periodika pradėta laidoti argumentuojant, kad elektroniniu būdu naujienos skaitytoją pasiekia greičiau, efektyviau ir pigiau. Per pasaulį nuvilnijo spausdintinių laikraščių ir žurnalų uždarymo banga.

Aiškios statistikos nėra, tačiau pastaruoju metu pagal tyrimus būtent spausdintinė periodika atkovoja prarastas pozicijas. Ypač motyvuojama tuo, kad ji daug efektyviau valdo melagingų naujienų problemą nei skaitmeninė žiniasklaida, taip pat žmonėms maloniau skaityti spausdintą leidinį“, – tokiomis prognozėmis diskusiją pradėjo vedėjas, asociacijos Nacionalinė spauda vadovas Mindaugas Reinikis,

Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta Lietuvos periodinės spaudos situacijai skaitmeninės žiniasklaidos apsuptyje aptarti. Bandyta apžvelgti esminius iššūkius ir kylančias problemas. Žiniasklaidos priemonių vadovai ir žiniasklaidoje dirbantys žmonės dalijosi ateities vizijomis ir svarstė, ar spauda išliks aukštesnės kokybės žiniasklaidos standartas.

Laidotuvėms dar ne laikas

„Ši tema yra amžina. Kai atsirado televizija, visi klausė, kada ateis laikas, kai televizija pakeis laikraščius ir žurnalus. Kai atsirado internetas ir naujienų portalai, ir vėl buvo klausiama, kada jie pakeis laikraščius ir žurnalus. Dabar klausiame, kada internetas pakeis televiziją. Vyksta ir kaita, ir simbiozė vienu metu“, – mintimis dalijosi M. Reinikis, netrukus į pašnekovus kreipęsis, kaip pats teigia, amžinu klausimu: „Ar galų gale skaitmena pakeis spaudą?“

Katkevičius spausdintinės žiniasklaidos išnykimu abejojo.

„Kažkada savo socialiniuose tinkluose rašiau, kad, berods, 2011 m. balandžio mėnesį užsidarė paskutinis spausdinimo mašinėlių fabrikas. Prieš porą savaičių pamačiau žinutę, kad jis vėl atsidarė. Taip maždaug yra ir su visais tais laidojimais – televizijų, kinų, vinilų, kasečių… Ko gero, tik CD gana sėkmingai numirs iki galo, visi kiti daugiau mažiau išsikapanos“, – pozityvia gaida pradėjo A. Katkevičius.

Kas svarbiau – turinys ar forma?

„Verslo žinios buvo pirmasis portalas Lietuvoje, kuris įsivedė prenumeruojamą turinį. Su internetiniais prenumeratoriais gyvename jau penketą ar šešetą metų ir mums visai neblogai šioje srityje sekasi“, – džiaugėsi A. Katkevičius.

Anot jo, prieš apytiksliai penketą metų įvyko lūžis – žmonės pradėjo visiškai nebeskaityti žurnalų. Tačiau, jo nuomone, anaiptol tai nėra jokia tragedija: „Dar nuo mamutų medžiojimo laikų žmonės kalba vieni su kitais, pasakoja vieni kitiems istorijas. Ir kol jie pasakos istorijas, tol bus daiktai, kurie tas istorijas neša“. A. Katkevičius patikino, kad nesvarbu, tai yra žurnalas, tinklalaidė, laida, radijas ar kt.

„Informacijos perdavimas visada išliks, keisis tik forma. Nieko čia nereikia laidoti, viskas visada sugyvens. Visi mes išsikristalizuosime, išsigryninsime. Ir apskritai, – tęsė jis, – turinį gamina žmonės ir nėra jokio skirtumo, ar tas turinys bus skleidžiamas tamtamais, dantiraščiu ar kalbant į ausį. Šiuo metu stebime vinilo atgimimą, o po penkerių-septynerių metų matysime žurnalų atgimimą. Tik jis turbūt bus truputį kitoks. Laikraščiai žurnalėja, žurnalai albumėja, o portalai pamažu tampa pasenusiu daiktu. Jei nori gauti gyvą pulsą, turi susimontuoti Twitter‘io juostą“, – teigė redaktorius.

Išpopuliarėjus naujoms, laidojamos senos

Naujienų dienraščio lrytas.lt direktorius ir vyriausiasis redaktorius T. Mikalajūnas pritaria A. Katkevičiui ir teigia, kad apie laidotuves tikrai nėra, ko kalbėti. Anot jo, atsiradus naujoms žiniasklaidoms priemonės, pradedamos laidoti prieš tai buvusios: „Kai atsirado internetiniai portalai, buvo laidojama televizija ir spauda, internetiniai portalai pradėti laidoti, kai atsirado socialiniai tinklai, nes jie uzurpavo visą viešą erdvę“.

„Kone kas mėnesį vyksta milžiniški techtoniniai lūžiai – naujovių žiniasklaidos versle yra labai daug, daug yra ir iššūkių, – dėstė T. Mikalajūnas. Jis, kalbėdamas apie spausdinto žodžio perspektyvą, nebuvo toks optimistiškas, kaip A. Katkevičius. „Neseniai uždarytas seniausias laikraštis Lietuvoje Lietuvos žinios. Be to, anksčiau dienraštis Lietuvos rytas, kuriame dirbu, buvo leidžiamas penkis kartus per savaitę, šiuo metu – tris. Ateityje, ko gero, bus ir mažiau.

Iššūkiai periodinei žiniasklaidai yra didesni nei internetinei – nepraneši naujienos, karščiausių žinių. Spaudai reikia daugiau pasiruošimo. Internetiniuose portaluose – emocijos ir greitis, o periodinėje, pateikiant įvykius, svarbu atrasti naują požiūrio kampą. Kokybišką laikraštį ir kokybišką tekstą sukurti reikia laiko ir resursų“, – įžvalgomis dalijosi T. Mikalajūnas.

Pasak portalo lrytas.lt direktoriaus, didžiausias spausdintos žiniasklaidos pliusas – kokybė. „Mano manymu, laikraščio kokybė yra gerokai didesnė nei internetinio portalo. Tarpusavyje mes juokaujame, kad anksčiau žurnalistai buvo menininkai, o dabar cecho darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas – kepti tekstus, užpildyti srautą, rinkti klikus. Toks mechanizmas“, – svarstė T. Mikalajūnas.

Anot jo, vyksta milžiniškos transformacijos ir laukia įdomūs iššūkiai – „transformuosis tiek periodika, tiek internetiniai portalai, tiek socialiniai tinklai“.

Sėkmės paslaptis – pokyčiai ir transformacijos

Media Bitės rinkodaros vadovė R. Rutkauskienė pritaria anksčiau diskusijoje pasisakiusių dalyvių išsakytai minčiai, kad laidoti spaudos tikrai nereikia ir akcentuoja pokyčių svarbą žiniasklaidos versle. Ji sakė: „Didžiuojamės mūsų leidiniais Žmonės, Laimė, Ji ir Legendos. Mums sekasi gerai ir taip yra todėl, kad įvykdėme nemažai pokyčių bei transformavomės. Pokyčiai reikalingi kiekvienam ženklui“.

„Šiais metais pagrindinis mūsų tikslas, – tęsė ji, – jungti spausdintinę žiniasklaidą ir elektroninius verslus. Galvojame apie skaitytoją, kad jis galėtų skaityti ne tik spausdintą žurnalą, bet ir elektroninę jo versiją“.

Rutkauskienė užsimena ir apie spausdintinei žiniasklaidai kylančius iššūkius. „Žinoma, labai svarbus yra ir finansinis momentas. Naujienų portaluose darbas vyksta greičiau. Pavyzdžiui, vien tam, kad kiekvieną savaitę sukurtum naują žurnalo viršelį, reikia didelių investicijų ir bent dešimties žmonių darbo. Svarbu ir tai, kad ant viršelio esantis žmogus ir pats jaustųsi, ir prieš skaitytoją atrodytų gerai. Žinoma, jis turi turėti ir ką pasakyti, papasakoti istoriją. Norime, kad viršelis kalbėtų, – teigė R. Rutkauskienė.

„Manau, kad spauda tikrai išliks. Žmonės ją mėgsta, nors ir labai dažnai laidoja, bet, tikiu, besikeičianti, besitransformuojanti spauda gali gyventi ir gali gyventi gerai“, – pozityvių minčių negailėjo moteris.

Kultūrinė spauda gyvena kitokį gyvenimą

Anot žurnalo Naujasis Židinys-Aidai vadovo L. Peluričio, dauguma Naujojo židinio skaitytojų mėgsta į rankas pasiimti popierinį žurnalą ir jį skaityti. Jis atviravo, kad sukrėtimai, kurie dėl alkoholio reklamos draudimo ištiko komercines žiniasklaidos priemones, jų taip stipriai nepalietė. „Kultūrinei žiniasklaidai to drastiško lūžio nebuvo, greičiau tolygus perėjimas į elektroninių versijų pardavimą, elektroninių archyvų kūrimą“, – teigė L. Peluritis. Netrukus jis paaiškino, kodėl: „Kultūrinė spauda gyvena šiek tiek kitaip. Ji išsilaiko iš prenumeratorių, privačių aukotojų, projektų ir kt. Žodžiu, ieškoma finansavimo iš išorės. Ji negali turėti tiek reklamos, kiek komercinė žiniasklaida“. Leidinio vadovas taip pat džiaugėsi ir per pastaruosius keletą metų po truputį augančiu jo vadovaujamo žurnalo tiražu.

Žmonės spaudai vis dar lojalūs

Mikalajūnas džiaugėsi, kad yra spausdintinės žiniasklaidos poreikis. „Dienraštis Lietuvos rytas yra prenumeruojamas tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, taip pat perkamas prekybos vietose, be to, dėl laikraščio sulaukiame ir nemažai skambučių bei laiškų į redakciją“, – mintimis dalijosi T. Mikalajūnas.

Rutkauskienė džiaugėsi augančiais žurnalo Žmonės prenumeratos skaičiais, anot jos, tai rodo žmonių lojalumą spaudai. „Per dvejus metus savo prenumeratorių skaičių padvigubinome. Šiuo metu gilinamės į prenumeratorių poreikius, į tai, kokio turinio jie nori, kokio turinio jie tikisi. Pažinti bendruomenę ir suprasti vartotojus yra labai svarbu. Pavyzdžiui, žurnalą Legendos leisdavome keturis kartus per metus, tačiau iš skaitytojų nuolatos išgirsdavome, kad jiems to per mažai. Dėl šios priežasties Legendas pradėjome leisti šešis kartus per metus. Žiūrėsime, kas iš to išeis. Tikėkimės, viskas bus gerai“, – kalbėjo R. Rutkauskienė. Visos diskusijos metu ji akcentavo, kaip svarbu atsižvelgti į skaitytojų poreikius.

„Mes klausiame savo skaitytojų, ką jie nori matyti ir kokia forma nori vartoti. Jeigu tai yra žurnalas, žinome, kad jame reikia to gilaus žvilgsnio, kad būtų galima šiek tiek pasėdėti su žurnalu ir (skaitant – aut. past.) pailsėti. Jeigu tai yra skaitmeninė erdvė, žinoma, kad tai reikalauja trumpesnių formų. Mes į tai atsižvelgiame“, – teigė R. Rutkauskienė.

Karaliauja socialiniai tinklai 

Klausiusieji diskusijos turėjo galimybę dalyvauti ir M. Reinikio inicijuotoje apklausoje apie spausdintinės žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartojimą. Pirmasis diskusijos vedėjo užduotas klausimas: kiek iš čia atėjusių žmonių šiandien tikrino bent vieną iš trijų pagrindinių Lietuvos portalų?

Teigiamai atsakydami į klausimą, rankas pakėlė vos keli žmonės. Dar mažiau žmonių pakėlė rankas, atsakydami į antrąjį klausimą – kiek iš jūsų paskaitėte laikraštį ar žurnalą? Tokia auditorijos reakcija M. Reinikis nusistebėjo ir pusiau juokais tarė: „Tikrai? Tik tiek? Tai jūs niekuo nesidomit?“ Galima tik nuspėti, į kokį klausimą atsakydami teigiamai rankas pakėlė beveik visi klausytojai. Taip, į klausimą apie socialinius tinklus.

Diskusiją apibendrindamas T. Mikalajūnas teigė, kad tai, kas vyksta pastaruosius penketą metų yra išsigryninimas. „Mano nuomone, žiniasklaida transformuojasi atsižvelgdama į skaitytoją, tačiau skaitytojas irgi transformuojasi. Kiekvienas atsirenka, kam ko reikia. Kiekvienas turi savo kertelę, savo gerbėjų ratą, savo bendruomenę, – įžvalgomis dalijosi T. Mikalajūnas ir pridūrė. – Vieni skaito spaudą, kiti – internetinius portalus, o treti – didžioji dalis – naršo socialiniuose tinkluose. Priklauso nuo poreikio. Redakcijos atsižvelgia į tai, ko nori publika. Tad poreikis (spausdintinei žiniasklaidai – aut. past.) tikrai išliks, svarbiausia, kad žmonės skaitytų“.

Taigi, diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad spausdintinė žiniasklaida, be abejonės, keisis. Taip pat ir sutarė, kad pranešimai apie spausdintinės žiniasklaidos mirtį yra gerokai per anksti.

Susiję

„Knocturne“: vakarėlių serija, skirta ne visiems

Dailininkai kvietė į Antazavę

Ar gerėja aukštųjų mokyklų vadovėlių kokybė?